2015 m. sausio 25 d.

Linux distribucijų apžvalga - Išvados



Buvo apžvelgtos populiariausios, didžiausios ir pagrindinės Linux distribucijos, iš kurių išvedamos ir plėtojamos kitos modifikuotos distribucijos. Kaip pagrindą operacinėms sistemoms sukurti visos jos naudoja tą patį komponentą – Linux branduolį. Tačiau visos distribucijos, tiksliau jų plėtotojai, turi skirtingas idėjas ir tikslus, pagal kuriuos plėtoja savo operacinę sistemą, skirtą tam tikros kompiuterinių sistemų vartotojų grupės ar savo pačių poreikiams patenkinti. Todėl tarp pagrindinių didžiausių Linux distribucijų galima nesunkiai pastebėti nemažai skirtumų ir unikalių sprendimų. Iš programinės įrangos pusės tai nulemia sistemos komponentų pasirinkimas ar jų kūrimas konkrečiai distribucijos vizijai išpildyti. Iš techninės pusės tai sąlygoja savanorių plėtotojų iškelti tikslai ir filosofiniai įsitikinimai arba verslo įmonių komercinių paslaugų sprendimai distribucijos stabilumui ir kokybei užtikrinti.


Apžvelgtų distribucijų bendra dalis Linux rinkoje per paskutinius 10 metų.
šaltinis: distrowatch.com

Pagal savas ypatybes-skirtumus, Linux distribucijas galima įvairiai sugrupuoti, pavyzdžiui, pagal darbalaukio aplinką, paketų tvarkymo sistemą, į komercines ar savanorių bendruomenių plėtojamas ir palaikomas distribucijas, orientuotas į naujausią arba stabilią programinę įrangą, pritaikytas entuziastams ar neįgudusiems kompiuterių vartotojams bei į daug kitų skirtingų kategorijų. Tikėtina, pačios pagrindinės-svarbiausios savybės, pagal kurias galima sugrupuoti Linux distribucijas į kategorijas, ir buvo apžvelgtos šiame darbe.
Apžvelgtų Linux distribucijų savybių palyginimas

Apibendrinimas

Debian yra viena profesionaliausių ir didžiausių tarp nemokamų Linux distribucijų, kurią nuo 1993 metų plėtoja gabių savanorių programuotojų bendruomenė. Debian palaiko labai platų kompiuterių architektūrų spektrą, o stable atšakos programinė įranga visada orientuota į maksimalų stabilumą, todėl Debian distribucija tinkama serverių sprendimams realizuoti; kita vertus, Debian palaikymas nėra labai ilgas, oficialus Lifetime palaikymas trunka tik apie 3 metus, tiesa, padėtį gelbsti naujas Debian LTS projektas, prailginantis sistemos saugumo palaikymą iki 5 metų, tai ypač svarbu serveriams, kur dažna sistema nekoreguojama labai ilgą laikotarpį, jei veikia sklandžiai ir atlieka numatytas funkcijas. Taip pat Debian distribucija pasižymi gana draugiškomis diegimo ir valdymo vartotojo sąsajomis, profesionaliais sistemos įrankiais, turi turtingą sukompiliuotų paketų saugyklą, puikią dokumentaciją ir plačią savanorių bendruomenę nemokamam, bet kokybiškam palaikymui suteikti, o tai daro Debian sistemą tinkamą ir įprasto kompiuterio operacinės sistemos funkcijoms atlikti.
[plačiau apie Debian]


Ubuntu projektas įkurtas 2004 metais, jo plėtojama distribucija ypač greitai tapo geriausiai žinoma Linux distribucija, kurią dažniausiai rekomenduoja neįgudusiems naujiems Linux vartotojams. Ubuntu yra remiama ir plėtojama savanorių bendruomenės ir Canonical Ltd verslo kompanijos. Vis dėlto pati Ubuntu distribucija yra nemokama, kainuoja tik jos palaikymas; kita vertus, Ubuntu turi labai plačią ir paslaugią savanorių bendruomenę bei puikią dokumentaciją. Kadangi Ubuntu yra Debian distribucijos išvestinė, ji paveldi jos gerąsias savybes. Ubuntu nėra Debian distribucijos klonas, Canonical Ltd kompanija papildo Ubuntu sistemą savais sprendimais (kaip Unity darbalaukio aplinka ir modernia UpStart inicijavimo sistema), kuriais siekiama supaprastinti sistemos valdymą ir pateikti Linux kaip modernią operacinę sistemą, skirtą asmeninio kompiuterio vartotojui (šiandien Ubuntu siūlo ir sprendimus serveriams, mobiliesiems įrenginiams, įvairioms įterptinėms sistemoms). Nepaisant dažno versijų leidimo grafiko, Ubuntu nėra visiškas pionierius programinėje įrangoje, nes palieka vietos sistemos stabilumui užtikrinti. Visa standartinė asmeninio kompiuterio programinė įranga pateikiama kartu su Ubuntu OS. Esant trūkumui, papildomas programas nesudėtinga įsidiegti, tam Ubuntu turi turtingas programų, paketų saugyklas internete. Kita Ubuntu ypatybė ta, kad Canonical Ltd bendradarbiauja su aparatinės įrangos gamintojais, todėl gali pasiūlyti gerą jų įrangos palaikymą. Visko rezultatas – sklandžiai dirbanti bei stabili sistema tiek naujam, tiek įgudusiam Linux vartotojui.
[plačiau apie Ubuntu]

Linux Mint – dar viena populiari Linux distribucija, išvedama iš Ubuntu ir Debian sistemų. Mint ypač išpopuliarėjo ir tapo populiariausia Linux distribucija, kai Ubuntu pradėjo naudoti savo plėtojamą, tačiau prieštaringai vertinamą darbalaukio aplinką Unity (tuo tarpu Mint išlaikė tradicinę Windows darbalaukio atmosferą su savo plėtojama grafine sąsaja Cinnamon). Kadangi Linux Mint skirta stalo ir nešiojamiems kompiuteriams, ji pateikiama kartu su standartinėmis asmeninių kompiuterių programomis. Be savos grafinės darbalaukio aplinkos Mint plėtoja ir eilę kitų savų įrankių, kurie supaprastina sistemos valdymą neįgudusiems Linux vartotojams. Būdama išvestinė iš Ubuntu, o ši iš Debian sistemos, Linux Mint paveldi ir jų gerąsias savybes. Mint plėtojama savanorių bendruomenės, todėl ji pati ir jos palaikymas yra nemokamas. Be to, Mint savęs nevaržo tik laisvosios programinės įrangos idėjų principais ir yra numatyta kartu su reikalingiausia patentuota programine įranga – multimedijos atkūrimui bei aparatinės įrangos tvarkyklėmis. Mint su savo intuityvia, nupoliruota grafine darbalaukio terpe taikosi į neįgudusių Linux vartotojų poreikius ir šį tikslą įvykdo nepriekaištingai, todėl yra puikus pasirinkimas naujiems Linux vartotojams.
[plačiau apie Linux Mint]

Slackware – seniausia vis dar aktyvi Linux distribucija, plėtojama laisvosios ir atvirosios programinės įrangos idėjomis, kadaise dominavusi Linux rinkoje. Nepaisant savo pavadinimo (angl. kalba „slackware“ reiškia „suglebusi įranga“), ji yra viena solidžiausių Linux distribucijų, iš kurios išvesta daugybė kitų Linux sistemų. Tai labai konservatyvi Linux distribucija, siekianti išsaugoti Unix OS šeimos principus – primityvumą, tad atsisako sistemos automatizacijos. Neįprasta, bet jos plėtotojų komanda sudaro ne daugiau nei 10 žmonių, o visus sistemai svarbius sprendimus priima vienas žmogus – Slackware projekto įkūrėjas. Dėl savo grynumo, klaidų retumo ir stabilumo yra mėgstama serveriuose ir nestandartiniuose sprendimuose; kita vertus, Linux entuziastai ją naudoja asmeniniuose (stalo ir nešiojamuose) kompiuteriuose. Slackware sistema yra puiki priemonė geriau susipažinti su Linux sistema, nes Slackware distribucija neturi savų aukšto lygio įrankių, palengvinančių sistemos valdymą, taip priversdama vartotoją su ja dirbti žemo lygio priemonėmis, su pačiomis sistemos šaknimis.
[plačiau apie Slackware]

openSUSE pirmoji versija išleista 2006 m., po to kai SUSE kompanija nusprendė reformuoti savo produktų liniją, atveriant SUSE Linux plėtojimą už kompanijos ribų. openSUSE yra nemokama, avangardinė distribucija (bandymų stendas SUSE komerciniams produktams), plėtojama savanorių bendruomenės ir remiama SUSE kompanijos. Ji skirta asmeniniams kompiuteriams, Linux entuziastams. Būdama SUSE kompanijos bandymų stendu apima kai kuriuos naujausius Linux technologijų sprendimus (bleeding edge) ir siūlo dvi nupoliruotas darbalaukio aplinkas su unikaliais SUSE kompanijos plėtojamais įrankiais, kurie įgalina patogų ir paprastą visą sistemos administravimą iš grafinės darbalaukio aplinkos (dėl to reikalauja nemažai kompiuterio resursų). openSUSE kartu pateikiama su standartine asmeninio kompiuterio programine įranga (FireFox, LibreOffice, ...), o sukompiliuotų programų paketų saugyklos internete vienos iš turtingiausių, be to puiki sistemos dokumentacija, draugiška bendruomenė pagalbos klausimais, geras aparatinės įrangos palaikymas, lengvai naudojamas sistemos diegimo vedlys ir nepriekaištinga grafinė darbalaukio aplinka padaro openSUSE idealia distribucija nepatyrusiam Linux vartotojui.
[plačiau apie openSUSE]

SUSE Linux Enterprise (SLE) distribucijos šaknys siekia 1996–1998 metus, kai SUSE kompanija pradėjo kurti savo operacinę sistemą. Iki tol, nuo 1992 metų, ji siūlė modifikuotą Slackware distribuciją su nepriekaištinga dokumentacija ir techniniu palaikymu. SLE, tai SUSE kompanijos gerai išbandytas ir sertifikuotas komercinis produktas, kuriamas openSUSE pagrindu. SLE paveldi visas gerąsias openSUSE savybes, tik sukompiliuotų programų paketų turi mažiau ir jie labiau orientuoti verslui, nei namų vartotojui. Kadangi SLE yra komercinis produktas, jam siūlomas palaikymas iki 10 metų. Be to, jis yra sertifikuotas aparatinei ir programinei įrangai iš nepriklausomų tiekėjų, vadinasi, kompiuterinė sistema su SLE dirba sklandžiau ir stabiliau. Išskiriamos dvi SLE distribucijos: SUSE Linux Enterprise Server (SLES) ir SUSE Linux Enterprise Desktop (SLED). Pirmoji skirta galingiems serverių sprendimams, antroji taikosi į asmeninius kompiuterius ir pristato save kaip alternatyvą MS Windows operacinei sistemai (tam SUSE išplėtojo suderinamumą su MS produktais). Abu produktai puikus pasirinkimas verslo įmonėms, kurioms reikia lanksčių ir patikimų produktų.
[plačiau apie SUSE Linux Enterprise]

Fedora projektas įkurtas 2003 m., vystomas savanorių bendruomenės ir remiamas Red Hat kompanijos, plėtoja avangardinę ir populiarią distribuciją – Fedora. Skirtingai nuo SUSE kompanijos remiamo projekto openSUSE, Fedora projektas nesistengia kurti savo programinės įrangos, o integruoja į Fedora naujausią atvirojo kodo programinę įrangą, jos labai nekoreguodama. Todėl Fedora galima vadinti Linux avangardine distribucija arba avangardine visoms Linux distribucijoms, o ne tik Red Hat komerciniams produktams. Kadangi tai savanorių bendruomenės plėtojama distribucija, ji yra nemokama. Fedora orientuota į Linux entuziastus, kurie nori turėti naujausią programinę įrangą (bleeding edge) savo kompiuterinėje sistemoje. Tai pati novatoriškiausia Linux distribucija, pats Linux branduolio autorius Linus Torvalds naudoja Fedora distribuciją visuose savo kompiuteriuose. Ji pateikiama kartu su standartine kompiuterio programine įranga ir grafiniais valdymo įrankiais, kurie dažniausiai yra optimizuoti GNOME darbalaukio aplinkai, tačiau galima rinktis ir kitas grafines terpes. Programinės įrangos paketų saugyklos nėra labai turiningos, visgi svarbiausias-reikalingiausias programas jos turi. Fedora verta rinktis tik turint pakankamai žinių ir įgūdžių su Linux sistema.
[plačiau apie Fedora]


Red Hat Enterprise Linux (RHEL) – komercinis Red Hat kompanijos produktas, plėtojamas Fedora distribucijos pagrindu. RHEL šaknys siekia 1994 metus, kuomet pasirodė pirmoji Red Hat įmonės Linux distribucija „Red Hat Linux 1.0“. Red Hat saugodama savo komercinius produktus nuo laisvo platinimo pasinaudoja prekinio ženklo įstatymais, todėl kainuoja ne tik RHEL palaikymas, bet ir pati distribucija. RHEL siūloma kelių variacijų, kurias galima sugrupuojami į dvi kategorijas: serveriams ir salo kompiuteriams. Abiem atvejais tai ypač kokybiškos ir patikimos operacinės sistemos verslo įmonėms. Red Hat kompanija siūlo net iki 13 metų palaikymą savo RHEL sistemoms. Tai labiausiai pažengusi Linux komercinė distribucija, garantuojanti didelį platformos našumą, užtikrinanti karinio lygio saugumą ir stabilumą bei turinti puikų suderinamumą su kitų kompanijų produktais – išpildomos visos pageidaujamos savybės verslo sektoriuje. Galima drąsiai teigti, jog RHEL yra serverinių sprendimų lyderis Linux sistemose.
[plačiau apie Red Hat Enterprise Linux]

CentOS distribucija plėtojama projekto, kurio tikslas kurti laisvą bendruomenės plėtojamą verslo klasės distribuciją. CentOS yra nemokama Red Hat Enterprise Linux (RHEL) distribucijos versija, tiksliau jos klonas. Nors RHEL nuo laisvo platinimo yra apsaugota Red Hat prekinio ženklo įstatymais, RHEL yra atvirojo kodo dalis ir pateikia išeities kodą viešai, iš kurio pašalinus Red Hat prekinį ženklą galima klonuoti distribuciją. Būtent tą ir daro CentOS projektas, siekiantis pilno funkcinio suderinamumo su RHEL. Vadinasi, CentOS paveldi pirminio produkto gerąsias savybes, kurių neapriboja techninės detalės. Iš tiesų, CentOS negauna visų Red Hat kompanijos tiekiamų komercinių paslaugų, CentOS techninis palaikymas yra nemokamas iš savanorių bendruomenės (tiesa, ji paveldi programinį 10 metų palaikymą) ir turi labai siaurą procesorių architektūrų palaikymą. CentOS versijos išleidžiamos ir atnaujinamos su nedideliu vėlinimu. Jos neturi priėjimo prie RHEL paketų saugyklų, todėl CentOS projektas plėtoja savo programinės įrangos paketų saugyklas. Kita vertus, CentOS numatyta ne tik su stabiliais RHEL programų paketais, bet siūlo ir naujesnę programinę įrangą, kuri sistemoje įrašoma lygiagrečiai su numatytąja. Nepaisant trūkumų, CentOS yra puiki nemokama Linux distribucija, paveldinti RHEL ilgalaikį palaikymą ir stabilumą, ji tinkama tiek serverių sprendimams, tiek asmeniniams kompiuteriams.
[plačiau apie CentOS]

Arch ir Gentoo, dvi ideologiškai panašios, bet savarankiškos Linux distribucijos, pradėtos aktyviai plėtoti maždaug tuo pačiu laiku (2002 m.). Abi įgalina vartotoją susikurti individualią ir savitą Linux sistemą. Nė viena sistema neturi savos standartinės išvaizdos ir pojūčių atmosferos (look-and-feel) – neturi numatytosios grafinės darbalaukio aplinkos, bet leidžia nesunkiai įsidiegti vieną iš populiaresnių darbalaukio aplinkų. Visą programinę įrangą stengiasi pateikti tokią, kokią jos autoriai ją sukūrė, tik Gentoo ją kompiliuoja iš išeities kodo sistemos viduje, o Arch teikia iš anksto sukompiliuotas programas bei dažniausiai naujesnę jų versiją (bleeding edge). Abiejų distribucijų naudojamos paketų tvarkyklės ir jų įrankiai pasižymi panašiomis funkcijomis. Abi turi vadinamosios Ports paketų sistemos savybių, kurios automatiškai sukompiliuoja ir įdiegia programas iš išeities kodo (koncepcijos idėja pasiskolinta iš BSD operacinės sistemos); antra vertus, abi sugeba dirbti su iš anksto sukompiliuotų programų paketais. Visgi  Arch ir Gentoo sistemų prioritetai ir funkcionalumas skiriasi –  Gentoo paketų tvarkyklė ir jos įrankiai galingesni ir daro ją labiau koreguojama sistemą nei Arch. Gentoo ideologija pirmenybę teikia programų paketams, kurie pateikia programos išeities kodą jo sukompiliavimui konkrečios sistemos viduje, siekiant maksimalios sistemos našumo ir efektyvumo. Tuo tarpu Arch pirmenybę teikia iš anksto sukompiliuotoms programoms, nors ir turi Ports paketų sistemai būdingus įrankius. Kita ypatybė, pabrėžianti Gentoo ir Arch panašumą bei išskirianti jas iš daugumos Linux distribucijų – taikomas tęstinio leidimo (rolling-release) plėtojimo modelis. Abi sistemos plėtojamos savanorių bendruomenių, tad yra nemokamos įskaitant palaikymą. Skiriasi šių distribucijų inicijavimo sistemos pasirinkimas – Arch naudoja modernią Systemd, o Gentoo plėtoja labiau savą ir atvirą OpenRC inicijavimo sistemą. Kitas Gentoo Linux pranašumas – platus kompiuterių architektūrų palaikymas; Arch palaikymas daug siauresnis. Vis dėlto, abi šios sistemos yra profesionalios ir kokybiškos, skirtos labiau įgudusiems Linux vartotojams arba pasiryžusiems išmokti ir norintiems susipažinti su Linux sistema nuo pačių jos šaknų.
[plačiau apie Arch Linux ir Gentoo Linux]


Pabaigai turiu jus nuvilti – perskaitę visą apžvalgą Linux ekspertais netapote, kadangi buvo apžvelgtos tik 11 žinomiausių ir pagrindinių Linux distribucijų iš daugiau nei 300 vis dar aktyvių-plėtojamų. Be to, Linux sistemos kur kas rafinuotesnės, čia apžvelgta tik aukščiausio sluoksnio parametrai. Geriausiu atveju įgytomis žiniomis pavyks apgauti kaimyną, kurį nuo Linux sistemų skiria toks atstumas kaip nuo žemės iki mėnulio. Visgi, jei sąžiningai perskaitėte viską nuo pradžios iki šios pastraipos, esu tikras – jūs įgijote pakankamai kompetencijos pasirinkti tinkamiausią Linux distribuciją savo poreikiams.



Linux distribucijų apžvalgos turinys su nuorodomis pateiktas apačioje:


 • Įvadas


2015 m. sausio 24 d.

Gentoo Linux

Gentoo – dar viena savarankiška Linux distribucija, jos šaknys siekia 1999 metus, kuomet pirmą kartą buvo išleista Enoch Linux 0.75 distribucija. Vėliau „Enoch“ distribucija buvo pervadinta į „Gentoo“ („Gentoo“ yra greičiausiai plaukianti pingvinų rūšis), norint pabrėžti potencialų spartos prieaugį dėl programinės įrangos optimizavimo konkrečiai sistemai. Gentoo Linux 1.0 išleista 2002 metais ir nuo tada pradėta aktyviau plėtoti. Gentoo projekto pirminis tikslas buvo sukurti efektyviai sistemos resursus naudojančią distribuciją, atsisakant nebūtinos ir iš anksto sukompiliuotos programinės įrangos, tačiau suteikiant įrankius programinės įrangos sukompiliavimui sistemos viduje iš išeities kodo, taip, pagal vartotojo parametrus ir aparatinę įrangą, programas optimizuojant konkrečiai sistemai. Visgi šiandien dalis programų, ypač didesnės apimties dėl ilgo kompiliavimo sąnaudų, pateikiamos ir iš anksto sukompiliuotos (įskaitant patentuotą programinę įrangą).

Gentoo Linux, panašiai kaip Arch Linux distribucija, yra orientuota į Linux entuziastus ir įgudusius vartotojus, kuriems suteikiama minimali bazinė struktūra, kurios pagrindu bus statoma sava Linux distribucija, atitinkanti individualius vartotojo poreikius. Dėl savo neriboto lankstumo Gentoo dažnai vadinama meta-distribucija*: ji gali būti serveris, darbo/laisvalaikio/žaidimų kompiuterio sistema ar įterptinių sistemų sprendimas – viskas priklauso nuo vartotojo norų. Tačiau skirtingai nuo Arch, kuri pateikia savo programinę įrangą iš anksto sukompiliuotą, Gentoo tikslas sukompiliuoti programinę įrangą konkrečios sistemos viduje, siekiant maksimalios jos spartos (optimizacija).
* Terminas meta-distribucija vartojamas beveik neribotai pritaikomoms distribucijoms, kurios leidžia sukurti individualias sistemas pagal vartotojo specifikacijas.
Panašiai kaip Arch Linux, Gentoo neturi numatytosios grafinės darbalaukio aplinkos. Kita vertus, būtų galima pasakyti, jog visos darbalaukio aplinkos yra Gentoo numatytosios, nes oficialiai palaiko platų pasirinkimo spektrą ir įgalina vartotoją naudoti bet kurią: Awesome, Enlightenment, Fluxbox, GNOME, KDE, LXDE-Meta, Openbox, XBMC ir Xfce. Apskritai Gentoo Linux neturi savos standartinės išvaizdos ir pojūčių atmosferos (look-and-feel), visą programinę įrangą stengiamasi pateikti tokią, kokią jos autoriai ir numatė. Gentoo projekto plėtotojai nemodifikuoja ir netaiso programinės įrangos išeities kodo, jei tai nėra būtina Gentoo Linux sistemos architektūrai ir vientisumui išlaikyti.

Gentoo Linux 2012-08-17 su GNOME darbalaukio aplinka

Pagrindinė ypatybė, išskirianti Gentoo iš kitų Linux distribucijų, yra vadinamoji Ports tipo galinga paketų tvarkymo sistema Portage*, ji dirba su kelių tipų paketais, kurių plėtiniai .ebuild** ir .tbz2***. Pirmasis tipas (ebuild) yra pagrindinis ir numatytasis Gentoo sistemoje, naudojamas programinei įrangai diegti iš išeities kodo ją adaptuojant ir optimizuojant konkrečiai sistemai, siekiant didžiausio efektyvumo. Antrasis formatas (tbz2) talpina iš anksto sukompiliuotų programų failus su bendraisiais nustatymais ir be maksimalios optimizacijos konkrečiai sistemai. Būtent Portage lankstumas leidžia Gentoo vadinti meta-distribucija. Ji lėmė staigų jos išpopuliarėjimą 2002 metais ir daro ją savarankiška-nepriklausoma Linux distribucija.
* Portage paketų tvarkyklės koncepcijos idėja pasiskolinta iš Unix operacinės sistemos FreeBSD paketų tvarkyklės, vadinamos Ports. Panašiomis funkcijomis gali pasigirti ir Arch Linux distribucijos ABS sistema, visgi Portage sistema yra pažangesnė.
** Bash komandų aplinkos scenarijus (script), automatizuojantis programinės įrangos išeities kodo kompiliavimo ir diegimo procedūras Gentoo sistemoje.
*** Gentoo Linux sistemai skirti iš anksto sukompiliuotų programų tar archyvai (tarballs).

Portage sistemos pagrindą sudaro ebuild sistema ir emerge įrankis, kaip visuma Portage paketų tvarkyklė yra Gentoo Linux sistemos šerdis ir atlieka keletą pagrindinių funkcijų:
  • Platina programinę įrangą Gentoo projektui – su emerge įrankiu, parašius vieną komandą (emerge --sync), galima sinchronizuoti sistemos vietinį Portage medį (Portage tree) su interneto saugyklomis (repositories). Šitaip atsisiunčiant vėliausius .ebuild failus į savo sistemą, iš kurių galima sukurti ir įdiegti naujausius Gentoo programinės įrangos paketus.
  • Yra paketų kūrimo ir diegimo sistema – užtenka vos vienos komandos, norint įdiegti konkretų paketą (emerge paketas), Portage automatiškai parsiunčia ir sukompiliuoja programą konkrečiai sistemai pagal jos individualius nustatymus ir naudojamą aparatinę įrangą (optimizuoja programinę įrangą konkrečiai sistemai) bei ją įdiegia.
  • Palaiko naujausią sistemos versiją – kaip ir Arch Linux, Gentoo yra tęstinio leidimo (rolling-release) distribucija, todėl su viena komanda (emerge -uD world) galima automatiškai atnaujinti visą sistemos programinę įrangą į vėliausią versiją (apie tai plačiau vėliau).

Taigi, Portage yra labai pažangi ir galinga paketų tvarkymo sistema. Keletas apibendrintų jos savybių: sugeba automatiškai išspręsti programinės įrangos priklausomybes nuo kitų paketų; leidžia adaptuoti diegiamai programinei įrangai pavienius ir globalius nustatymus su vadinamosiomis vėliavėlėmis (USE flags); suteikia vietinę ebuild failų saugyklą ir geba ją sinchronizuoti su interneto saugyklomis (repositories); leidžia lygiagretų paketo versijų diegimą; su emerge komanda diegiami paketai pirmiausiai testuojami sistemos virtualizacijoje (sandbox) ir tik neaptikus klaidų įdiegiami į tikrąją sistemą.

Dar vienas Gentoo Linux paketų tvarkymo sistemos Portage privalumas – labai platus programinės įrangos paketų medis, leidžiantis rinktis net iš +37000 ebuild failų, skirtų programinės įrangos kompiliavimui sistemos viduje, ir +17000 iš anksto sukompiliuotų programinės įrangos paketų. Portage sistema paketus skirsto į tris lygius: stabilius (stable), testuojamus (keyword masked) ir nestabilius (hard masked); vartotojas turi laisvę rinktis bet kurį lygį, visoms ar tik pavienėms programoms. Paketus sistemoje galima tvarkyti iš komandinės eilutės emerge įrankio pagalba arba per grafinę vartotojo sąsają, kurią suteikia Porthole ir Himerge programos.

Paketo diegimas emerge įrankio pagalba

Gentoo distribucija pasižymi nepriekaištinga dokumentacija, todėl net nepatyręs Linux vartotojas gali ją gana nesunkiai įsidiegti į savo kompiuterį, teriekia prieš imantis darbo perskaityti Gentoo vadovą (rekomenduojama bet kuriam naujam Gentoo Linux vartotojui). Kadangi tai yra bendruomenės, savanorių plėtojamas projektas, mokamos pagalbos ir palaikymo čia nerasite. Nepaisant to, Gentoo projektas užtikrina kokybę ir operatyviai išleidžia saugumo bei kitų klaidų, įtakojančių sistemos vientisumą, pataisas. Iškilusias problemas tenka spręsti pirmiausiai pačiam, o nepavykus galima susisiekti su kitais, labiau patyrusiais Gentoo Linux vartotojais per forumus, el. pašto diskusijas ar IRC pokalbių kambarius (kaip ir visose savanorių varomose distribucijose).

Kita ypatybė dar kartą pabrėžianti Gentoo panašumą į Arch Linux sistemą ir išskirianti jas iš daugumos Linux distribucijų – taikomas tęstinio leidimo (rolling-release) vystymo modelis. Vadinasi, teoriškai naujausią Gentoo sistemos versiją galima įdiegti iš bet kurio jos diegimo atvaizdo (installation image), tereikia po įdiegimo įvykdyti pilną sistemos atnaujinimą emerge įrankio pagalba (su komanda emerge -uD world) ir sistema (jos visa programinė įranga) automatiškai atnaujinama į vėliausią versiją iš programinės įrangos saugyklų internete (repositories). Praktiškai tai ne visada tiesa, nes retkarčiais visos sistemos atnaujinimas reikalauja didesnio vartotojo įsikišimo dėl stambesnių Gentoo Linux bazinės struktūros pakeitimų ar kitų nenumatytų klaidų. Kuo diegimo atvaizdas senesnis, tuo Gentoo sistemos atnaujinimo procedūra į vėliausią jos versiją tampa sudėtingesnė. Kita vertus, gana senas Gentoo Linux diegimo atvaizdas gali nepalaikyti ir neatpažinti vėlesnės techninės įrangos. Patys Gentoo projekto išleidžiami sistemos diegimo atvaizdai (installation image) yra tiesiog naujausia bazinės Gentoo sistemos momentinė kopija (snapshot) su diegimo sistema. Iki 2008 metų diegimo atvaizdai buvo leidžiami labai nereguliariai, apie kelis kartus per metus. Nuo 2008 m. sistemos diegimo atvaizdų kūrimas, t. y. vėliausios bazinės Gentoo sistemos momentinio būvio kopijos (snapshot) bei diegimo sistemos kūrimas buvo automatizuotas ir pradėtas leisti reguliariai kas savaitę.

Prieš visos sistemos atnaujinimą rekomenduojama pasitikrinti kas ir kaip bus įrašoma su komanda emerge -puvD world

Be reguliariųjų sistemos diegimo atvaizdų (installation images) Gentoo projektas išleidžia ir vadinamuosius Live CD/DVD-ISO atvaizdus, kurie įgalina vartotoją išbandyti Gentoo Linux operacinę sistemą jos neįdiegus į savo kompiuterį. Live atvaizdai numatyti su grafine darbalaukio aplinka (KDE, GNOME, Xfce, Fluxbox, LXQt) bei būtiniausiomis asmeninio kompiuterio programomis. Kompiuterio kietajame diske esančių duomenų Live sistema neliečia ir neįrašo naujų, visi OS reikalingi duomenys įrašomi į operatyviąją atmintį. Šie atvaizdai automatiškai paleidžia grafinę darbalaukio aplinką, todėl tai yra puikus būdas išbandyti Gentoo Linux sistemą. Visgi jos pilnas diegimas į kompiuterį gali trukti nuo kelių valandų iki dienų. Kita vertus, šių atvaizdų leidimas labai nepastovus – tarp paskutinių LiveDVD versijų yra net dvejų metų intervalas.

Gentoo Linux 20140826 - LiveDVD su KDE darbalaukio aplinka

Gentoo projektas plėtoja ir naudoja kaip numatytąją OpenRC inicijavimo sistemą (init system). Tiesa, tai nėra pilnas tradicinės inicijavimo sistemos pakaitalas, o tik jos papildymas (dažniausiai tradicinės SysVinit inicijavimo sistemos), leidžiantis išplėsti funkciuonalumą iki modernios inicijavimo sistemos ir yra naudojamas kaip analogija, kontraversiškai vertinamai Systemd inicijavimo sistemai. OpenRC pasižymi portatyvumu – jos tikslas efektyviai veikti visose Unix tipo distribucijose kaip inicijavimo sistema*, tuo tarpu Systemd pritaikyta tik Linux distribucijoms. Keletas distribucijų tai vertina kaip didelį minusą, nes yra plėtojamos ne tik darbui su Linux branduoliu (pvz., Debian ir Gentoo). OpenRC plėtojama laikantis Unix filosofijos, kur svarbu paprastumas, primityvumas ir efektyvumas. Todėl OpenRC suteikia daugiau laisvės vartotojui valdant savo sistemą, nei gana gremėzdiška Systemd inicijavimo sistema (init system), išpūsta įvairiausiomis automatinėmis funkcijomis, kurių ne visoms sistemoms reikia.
* OpenRC projekto įkūrėjas buvo/yra Unix NetBSD operacinės sistemos plėtotojas. Vėliau OpenRC inicijavimo sistemos (init system) plėtojimą perėmė Gentoo projektas.

Dar viena Gentoo Linux ypatybė – platus kompiuterinių sistemų architektūrų palaikymas. Tarp oficialiai Gentoo projekto palaikomų ir vertinamų kaip stabilių architektūrų yra: x86, x86-64, IA-64, PA-RISC, PowerPC, PowerPC 970, SPARC 64-bit ir DEC Alpha procesoriai. Oficialiai palaikomos, bet pažymėtos kaip testuojamos procesorių architektūros: MIPS, Cell, System Z/s390, ARM ir SuperH. Toks platus kompiuterių architektūrų palaikymas nesunkiai įmanomas dėl Gentoo projekto pirminio tikslo – plėtoti savo distribucijos programinę įrangą ne iš anksto sukompiliuotą paketuose, o automatizuoti jos išeities kodo kompiliavimo procesą konkrečios sistemos viduje (siekiant maksimalios jos spartos toje sistemoje). Tai įgyvendinti padeda Portage paketų tvarkyklė su ebuild failais, kurie turi programų kompiliavimo instrukcijas skirtingoms kompiuterių architektūroms.

Nuo pat pirmos stabilios Gentoo Linux 1.0 versijos išleidimo Gentoo greitai tapo viena populiariausių distribucijų: 2002 ir 2003 metais, DistroWatch.com duomenimis, ji užėmė atitinkamai 3 ir 4 vietas populiariausių distribucijų reitinguose. Tačiau 2006 metais nukrito į 10 vietą ir iki 2014 metų populiarumas išblėso iki 37 pozicijos populiariausių distribucijų sąraše.



Linux distribucijų apžvalgos turinys su nuorodomis pateiktas apačioje:


 • Įvadas


2015 m. sausio 23 d.

Arch Linux

Arch Linux – lanksti, visapusiška savanorių bendruomenės plėtojama distribucija, pritaikyta įgudusių Linux vartotojų poreikius tenkinti. Pirmasis Arch Linux leidimas pasirodė 2002 metais su idėja sukurti nepriklausomą Linux distribuciją (nuo pačių pagrindų), kuri pasižymėtų paprastumu, minimalumu ir elegancija.

Paprastumas Arch Linux distribucijoje pasireiškia ne intuityvia grafine aplinka neįgudusiam vartotojui, o primityvumu – sistema tik su būtiniausia programine įranga, vengiant jos modifikacijų bei atsisakant žymios sistemos automatizacijos ir akiai mielų sprendimų. Arch suteikia minimalią bazinę Linux struktūrą su visiškomis valdymo teisėmis ir atsakomybe, o tai leidžia individualiam vartotojui susikurti sistemą pagal savo poreikius ir norus.

Diegimo vedlio Arch Linux distribucija neturi, visas sistemos diegimas ir formavimas vyksta praktiškai nuo nulio, vadinasi iš komandinės eilutės. Diegimo sistema tiesiog atidaro terminalą, į kurį reikia įvesti atitinkamas komandas sistemos konfigūracijai, diskų suskaidymui ir kitiems būtiniems veiksmams operacinės sistemos įdiegimui (geras būdas susipažinti su Linux ir savo sistemos sandara; tai palengvina puiki Arch Linux dokumentacija).
Arch Linux sistemos diegimo terminalas

Tarp kitų Linux distribucijų Arch sužibo apie 2004 metus, kai pradėjo save pristatyti kaip tęstinio leidimo distribuciją (rolling-release), kurią įdiegti reikia tik kartą, o toliau ji bus atnaujinama pasitelkus galingą paketų tvarkyklę Pacman. Ši paketų tvarkymo sistema sukurta specialiai Arch Linux distribucijos paketų įdiegimui, šalinimui ir atnaujinimui.

Arch sistemai atnaujinti teoriškai pakanka vos vienos komandos (pacman -Syu), tačiau praktiškai tai ne visada tiesa. Pasitaiko, kad tam tikram sistemos atnaujinimui reikia vartotojo įsikišimo (instrukcijos būna paskelbtos Arch projekto svetainėje). Be to, tęstinio leidimo (rolling-release) vystymo modelį taikanti sistema turi savų pavojų. Būna atvejų, kai po Pacman atnaujinimo dėl nenumatytų klaidų sistema praranda savo vientisumą ir nebegali užsikrauti. Dėl to Arch distribucijos vartotojas turi turėti pakankamai įgūdžių ir žinių, jog sugebėtų išspręsti iškilusias problemas.

Arch Linux  sistemos atnaujinimas su komanda pacman -Syu

Skirtingai nuo daugumos kitų Linux distribucijų, Arch Linux naujos versijos nėra planuojamos tam tikrai datai pagal numatytą tvarkaraštį, ji taiko tęstinio leidimo (rolling-release) vystymo modelį, todėl atnaujinus sistemą per Pacman paketų tvarkyklę Arch distribucija tampa naujausios versijos. Arch projekto išleidžiami sistemos diegimo atvaizdai (installation images) yra tiesiog naujausia bazinės Arch distribucijos momentinė kopija (snapshot) su primityvia įdiegimo sistema. Taigi, dažniausiai nėra jokio skirtumo, iš kurio leidimo Arch Linux distribucija bus įdiegta, ją vėliau atnaujinus iš programinės įrangos saugyklų internete (repositories) sistema visada bus naujausios versijos. Kita vertus, ganėtinai senas Arch diegimo atvaizdas gali neatpažinti naujausios aparatinės įrangos, todėl nuo 2012 m., siekiant suteikti optimalų techninės įrangos palaikymą, diegimo atvaizdai su einamąja Arch Linux bazinės sistemos momentine kopija (snapshot) išleidžiami reguliariai kas mėnesį.

Vienas iš Arch distribucijos prioritetų – stengtis visada pasiūlyti naujausią programinę įrangą (bleeding edge). Tai įmanoma dėl Pacman paketų tvarkyklės funkcionalumo ir Arch paketų saugyklų (repositories) „šviežumo“. Nors Arch sistema neturi numatytosios grafinės vartotojo sąsajos, paketų saugyklose oficialiai palaikomos Cinnamon, Enlightenment, GNOME, KDE, LXDE, MATE ir Xfce grafinės darbalaukio aplinkos, kurias nesunkiai galima įsidiegti. Arch apskirtai nenumato savų pagalbinių įrankių grafinei vartotojo sąsajai (net Pacman neturi oficialios grafinės sąsajos). Vietoj to, Arch sistema pateikia švarius konfigūracijos failus, kuriuos lengva redaguoti iš komandinės eilutės. Nepaisant to, Arch Linux distribucija suteikia visišką kūrimo laisvę ir minimalią bazę, kurią galima išplėsti iki grandiozinės sistemos su grafine darbalaukio aplinka. Kaip Arch Linux projekto įkūrėjas Judd Vinet yra pasakęs: „Arch Linux is what you make it“ (Arch Linux yra tai, ką tu pats sukuri).

Arch Linux su KDE 4.12 darbalaukio aplinka (+Global Menu & Conky)
šaltinis: okubax

Labiausiai vertinama Arch Linux ypatybė yra galinga nuosava paketų tvarkyklė Pacman, kuri sugeba ne tik efektyviai išspręsti programinės įrangos priklausomybes nuo kitų paketų, bet ir atnaujinti sistemą į vėliausią versiją. Pacman dirba su sukompiliuotų programų paketais, kurių plėtiniai pkg.tar.xz. Šie paketai yra tar archyvai, failų kompiliacijos, sukurtos tar programa (tarballs).

Dar viena Arch Linux distribucijos ypatybė yra vadinamoji Ports tipo paketų kūrimo sistema „Arch Build System“ (ABS). Ji suteikia įrankius, palengvinančius programos išeities kodo kompiliavimą į Pacman paketų tvarkyklės valdomus programų paketus (paprastai kalbant, ABS sistema leidžia vartotojui santykinai nesunkiai sukompiliuoti programas iš išeities kodo ir jas įdiegti į sistemą). ABS suteikia katalogų rinkinį (ABS tree), kuriuose saugoma Arch oficialiųjų paketų kūrimo komandų aplinkos scenarijai, vadinamieji PKGBUILD'ai*, tai leidžia vartotojams lengvai modifikuoti Arch oficialius paketus ir kurti jų modifikuotas versijas (ABS įrankis makepkg pagal PKGBUILD failo instrukcijas gali sukurti paketą su plėtiniu pkg.tar.xz, kurį atpažįsta Pacman paketų tvarkyklė). ABS sutiekia patogius įrankius ir trečiųjų šalių paketų kūrimui. Visi paketai sukurti su ABS sistemoje įdiegiami ir šalinami Pacman paketų tvarkyklės pagalba.
* Bash komandų aplinkos scenarijus (script), kuris talpina programos išeities kodo URL, priklausomybių sąrašą bei kompiliavimo ir paketo pakavimo instrukcijas, kurios suderintos su Arch sistemos architektūra.

Arch projektas turi ir unikalią vartotojų palaikomą saugyklą – AUR (Arch User Repository). AUR netalpina sukompiliuotų programų paketų, ji saugo tik vartotojų sukurtus PKGBUILD'ai. Taip išvengiama apribojimų dėl patentuotos programinės įrangos* ir sutaupomi Arch Linux projekto serverio resursai**. PKGBUILD'ai gali būti sukurti bet kuriai programinei įrangai ir bet kurio eilinio vartotojo įkelti į AUR, o PKGBUILD'ai, atitinkantys visas Arch paketų standartų taisykles ir surinkę pakankamai teigiamų balsų, gali būti perkelti iš AUR į oficialias Arch paketų saugyklas.
* Dalis nemokamos programinės įrangos apribota nuo perplatinimo iš trečiųjų šalių šaltinių.
** PKGBUILD „sveria“ mažiau informacijos vienetų nei programos kodas, kuris automatiškai
PKGBUILD failo turinys

Pacman programinės įrangos medyje yra daugiau nei 60 tūkstančių paketų ir PKGBUILD'ai, paruoštų diegimui Arch Linux sistemoje. Didelis paketų ir PKGBUILD skaičius įvairiose Arch paketų saugyklose (repositories) siūlo ne tik laisvąją ir atvirąją, bet ir patentuotą programinę įrangą tiems, kurie iškelia funkcionalumą virš atviro kodo ideologijos. Galų gale, pagal Arch Linux projekto laisvės principus – vartotojo teisė rinktis. Pastebėtina, jog Arch plėtotojai stengiasi neredaguoti ir netaisyti programinės įrangos išeities kodo, jei tai nėra būtina sistemos vientisumui užtikrinti.

Visi paketai oficialiose Arch projekto saugyklose optimizuojami tik labiausiai paplitusiai techninei įrangai su i686 ir x86-64 procesorių architektūroms. Egzistuoja ir neoficialus projektas plėtojantis Arch distribucijos palaikymą ARM architektūrai, kurio tikslas perkelti Arch Linux į vis labiau populiarėjančius mobiliuosius prietaisus su ARM procesoriais.

Arch stengiasi visada pasiūlyti naujausias Linux technologijas (bleeding edge), tokias kaip modernias failų sistemas (Ext4, XFS, JFS, Btrfs), LVM2, RAID ir vėliausius Linux branduolius. Norint pasiūlyti ir naujausią programinę įranga, Arch naudoja Systemd inicijavimo sistemą (init system). Kita moderni inicijavimo sistema Upstart atmetama dėl mažesnio funkcionalumo ir atvirojo kodo programų priklausomybės didėjimo nuo Systemd sistemos tarnybų.

Palaikymas Arch projekte yra nemokamas, bet ne pats paslaugiausias. Arch projekto savanorių bendruomenė tikisi iš Arch vartotojų gerų įgūdžių kompiuterinėse sistemose ir savarankiškumo. Prieš kreipiantis pagalbos prašoma pirma pačiam pabandyti visomis pastangomis išspręsti kilusią problemą ir tik po to kreiptis pagalbos. Antra vertus, Arch turi puikią dokumentaciją ir ne vieną pradedančiųjų vadovą, jais vadovaujantis net neįgudęs Linux vartotojas gali įsidiegti Arch sistemą.

Arch Linux išsaugo GNU/Linux sistemai būdingą sudėtingumą, kartu užtikrindama ją kaip puikiai organizuotą ir suprantamą. Arch bendruomenė įsitikinusi, kad, bandant paslėpti sistemos sudėtingumą, sukuriama dar sudėtingesnė sistema, todėl to vengia.



Linux distribucijų apžvalgos turinys su nuorodomis pateiktas apačioje:


 • Įvadas


2015 m. sausio 22 d.

CentOS

CentOS – Red Hat Enterprise Linux (RHEL) klonas. CentOS yra abreviatūra iš angliškų žodžių: Community Enterprise Operating System“, kuriais pabrėžiamas projekto siekis sukurti laisvą bendruomenės plėtojamą verslo klasės distribuciją. CentOS projektas įkurtas 2003 m. kaip bendruomenės palaikomas ir remiamas. Nuo 2014 metų CentOS projektas ir Red Hat kompanija susijungė, bet CentOS distribucija išliko nepriklausoma nuo RHEL. Perėmusi CentOS nuosavybės teises, šį projektą dabar dalinai plėtoja ir remia pati Red Hat kompanija, iš kurios produkto ir klonuojama CentOS distribucija.

Red Hat kompanija siekdama apriboti savo komercinės RHEL distribucijos nemokamą platinimą pasinaudoja griežtais prekinio ženklo įstatymais, tačiau būdama atvirojo kodo dalis pateikia RHEL išeities kodą viešai. Iš išeities kodo pašalinus mokamus komponentus (kaip Red Hat prekinį ženklą), galima sukurti RHEL kloną. Vienas iš tokių ir yra CentOS distribucija, siekianti pilno funkcinio suderinamumo su RHEL (jų pamatai skiriasi tik „etikete“), o tai reiškia, kad CentOS paveldi pirminio produkto patikimumą su gerai išbandyta ir stabilia programine įranga. Kadangi abi pasižymi vienodomis savybėmis, toliau bus apžvelgti tik svariausi jų skirtumai.
CentOS pagrindinės versijos ir tarpiniai atnaujinimai (point releases) išleidžiami pagal RHEL distribucijos dinaminį grafiką, tačiau su nedideliu vėlinimu po naujos laidos. Pagrindinių ir tarpinių versijų numeracija sutampa su RHEL, tik CentOS prideda dar vieną skiltį (trečią dalį), kuri nurodo datą (pvz., versijos numeris 7.0-1406 parodo, kad CentOS sukurta iš RHEL 7.0 pirmos laidos, o 1406 nurodo išeities kodo datą, kurio pagrindu šis leidimas pastatytas – 2014 m. birželis).

Būdama RHEL klonu, CentOS turi vieną ilgiausių vadinamųjų gyvybės ciklų (palaikymą) tarp nekomercinių Linux distribucijų, net 10 metų: pirmus 5,5 metus suteikiamas pilnas palaikymas – programinės įrangos ir naujos techninės įrangos tvarkyklių atnaujinimai-pataisymai; kitus 4,5 metus numatyti tik saugumo pataisymai, o parama naujai aparatinei įrangai palaipsniui mažėja.

Nors RHEL klonai yra nemokami, jie iš Red Hat kompanijos negauna jokių komercinių paslaugų bei neturi tiek daug sertifikuotos programinės ir aparatinės įrangos kaip pirminis produktas*. CentOS projektas plėtojamas savanorių bendruomenės, todėl jo techninė pagalba yra nemokama, kuri suteikiama per diskusijų svetaines, el. pašto konferencijas ar IRC pokalbių kambarius.
* Jei sertifikuotos aparatinės ar programinės įrangos pardavėjas laiduoja, jog jo produktas puikiai suderinamas su RHEL, tai naudojant RHEL ir iškilus nesuderinamumo problemoms, jas įsipareigoja pašalinti. Visgi jei sistema naudos vieną iš RHEL klonų, pardavėjas neatsako už nesklandumus, net jei klonas turi 100 proc. suderinamumą su RHEL sistema.

CentOS negali naudotis Red Hat Network paslaugomis, tam reikia užsiregistruoti su autentišku RHEL sistemoms išduotu kodu. Dėl to CentOS iš Red Hat kompanijos tiesiogiai negauna jokių atnaujinimų ir programų paketų iš jos interneto saugyklų (repositories). Tam CentOS projektas plėtoja savo programinės įrangos paketų saugyklas internete, iš kurių nemokamai tiekia atnaujinimus.

CentOS 7.0 su GNOME 3 (Classic Mode) darbalaukio aplinka

Nors CentOS distribucija yra klonas, siekiantis pilno funkcinio suderinamumo su RHEL, projektas papildomai plėtoja ir naujesnės programinės įrangos paketų interneto saugyklą – SCL (Software Collections), kurioje programų versijos būna naujesnės nei RHEL. SCL saugykloje esantys paketai nepakeičia numatytųjų CentOS programų (paveldėtų iš RHEL), jie įrašomi atskirai į /opt katalogą ir pasirinktinai įjungiami kiekvienai programai su pagalbiniu įrankiu scl. Iš tiesų, visos programų paketų saugyklos, kurių turinys gali pažeisti suderinamumą su RHEL distribucija, yra išjungtos pagal nutylėjimą.

Architektūros palaikymas žymiai siauresnis nei RHEL. Naujausia CentOS 7 versija (kuri pasirodė prieš pusmetį) dabar oficialiai palaiko vos vieną procesorių architektūrą – x86-64, vis dėlto yra dedamos pastangos išleisti palaikymą ir i386, ARM, PowerPC architektūroms.

Nepaisant to, kad CentOS plėtojamas savanorių, ji įgijo gerą reputaciją būdama labai patikima nemokama alternatyva, monetarinę kainą turinčioms Linux serverių distribucijoms. CentOS taip pat tinkama naudoti verslo stalo/darbo/nešiojamuose kompiuteriuose, kur patikimumas, stabilumas ir ilgalaikis palaikymas svarbiau už poreikį turėti pačią naujausią programinę įrangą.

Remiantis w3tech.com duomenimis, 2010 metais CentOS aplenkė Debian distribuciją ir buvo populiariausias žiniatinklio serveris. Abiejų distribucijų rinkos dalis tuo metu buvo po 30 proc. Vis dėlto po metų Debian atsikovojo savo pozicijas ir šiandien (2014 m.) yra žiniatinklio serverių lyderis, turėdamas 32 proc. rinkos dalies. Tuo tarpu CentOS rinkos dalis sumažėjo iki 21 proc., nusileisdamas ir Ubuntu platformai, kuriai priklauso 24 proc. rinkos dalies tarp žiniatinklio serverių.



Linux distribucijų apžvalgos turinys su nuorodomis pateiktas apačioje:


 • Įvadas


2015 m. sausio 21 d.

Red Hat Enterprise Linux

Red Hat – viena žinomiausių Linux distribucijų, kuri ilgą laiką buvo matoma kaip sinonimas Linux operacinei sistemai, o ne kaip viena iš Linux OS distribucijų. Šiandien jos pilnas pavadinimas Red Hat Enterprise Linux (RHEL). Tai komercinis produktas, plėtojamas Red Hat kompanijos, skirtas serveriams, darbo stotims bei asmeniniams kompiuteriams. Kaip ir Fedora, RHEL išvesta iš laisvai platintos Red Hat Linux distribucijos 2003 metais, kai Red Hat kompanija reformavo savo produktų liniją dviem kryptimis:
  • Red Hat Enterprise Linux – atviro kodo komercinis produktas, kuriamas siekiant didelio platformos stabilumo ir turintis ilgalaikį palaikymą iš Red Hat kompanijos;
  • Fedora – bendruomenės plėtojama ir remiama bei valdoma Red Hat kompanijos atviro kodo distribucija (apie Fedora detaliau jau buvo rašyta).

fedora ir RHEL plėtojimo ciklas
Netrukus RHEL pradėta išvedinėti iš Fedora distribucijos, žinoma, po tvirtos stabilizacijos ir pastangų užtikrinti keliamus kokybės reikalavimus (pvz., RHEL 7 išvesta iš Fedora 19 ir Fedora 20 versijų su keliomis modifikacijomis; pradėjus kurti naują pagrindinę RHEL versiją, užtrunkama apie metus laiko su bandymų etapais kaip Alpha ir Beta leidimais).

Siekiant apriboti RHEL nuo laisvo platinimo, Red Hat kompanija panaudoja griežtus prekinio ženklo įstatymus, tačiau laikantis atvirojo kodo principų pateikia distribucijos išeities kodą viešai, iš kurio galima išvesti RHEL klonus pašalinus mokamus distribucijos komponentus kaip Red Hat prekinį ženklą (ką ir daro CentOS, Scientific, Oracle Linux bei kitų RHEL išvestinių plėtotojai).

RHEL lankstumui padidinti yra siūlomos Server ir Desktop/Workstation versijos:
  • Server – duomenų centrų galiūnas su visa serija serverinių sprendimų (virtualizacijos platformos, hibridiniai debesys (hybrid cloud), aukštas pereinamumas (high availability), ir kt.). Tai viena stabiliausių ir plačiausiai palaikoma (ypač aparatinės įrangos tiekėjų) Linux distribucija. RHEL užtikrina karinio lygio saugumo technologijas siekiant išvengti įsilaužimo ir apsaugoti duomenis. Platus failų sistemų palaikymas ir patikimas įrankių rinkinys atminties įrenginiams valdyti ir visai sistemai administruoti. RHEL turi puikų suderinamumą su UNIX ir Microsoft Windows Server sistemomis.
  • Desktop/Workstation – į vartotojus orientuota distribucija, pastatyta RHEL pagrindu, todėl yra ypač stabili ir saugi distribucija. Numatyta kartu su standartine asmeninio kompiuterio programine įranga kaip Firefox, Evolution/Thunderbird, OpenOffice, Planner/TaskJuggle ir kitomis. Ši versija labai panaši į bendruomenės plėtojamą Fedora, todėl bet kuris Fedora vartotojas turėtų jaustis kaip namie. Tiesa, programų pasirinkimas nėra toks platus kaip Fedora projekte bei visos programos senesnės versijos, siekiant užtikrinti kuo didesnį sistemos stabilumą. Antra vertus, jei reikia naujesnės programinės įrangos, galima pridėti trečiųjų šalių programų paketų saugyklų (repositories).

Numatytoji RHEL darbalaukio aplinka yra GNOME, bet galima įsidiegti ir alternatyvą – KDE. Abi darbalaukio aplinkos pasižymi panašiu išdėstymu ir funkcionalumu. Skirtingai nuo Fedora distribucijos, kurios pagrindu statoma sistema, RHEL naudoja darbalaukio aplinkas su intuityviu tradiciniu darbalaukio išdėstymu, atsisakydama modernių GNOME Shell sąsajų.

RHEL 7.0 su GNOME 3 (Classic Mode) darbalaukio aplinka

Paketams tvarkyti RHEL naudoja savo sukurtą RPM programų paketų tvarkymo sistemą su keliais aukštesnio lygio valdymo įrankiais – YUM (komandinės eilutės įrankis) ir PackageKit (YUM pagrindu veikiantis grafinės sąsajos įrankis).

RHEL turi ilgą vadinamąjį gyvybės ciklą (palaikymą), paskutinėms versijoms jis prailginamas net iki 13 metų. Visas palaikymo ciklas dalijamas į keltą netolygių etapų su skirtingais palaikymo lygiais. Per pirmą etapą (pirmus 5,5 metus) Red Hat kompanija suteikia visišką palaikymą – programinės įrangos ir naujos techninės įrangos tvarkyklių atnaujinimai-pataisymai. Antroje ir trečioje (sekančius 4,5 metus) fazėje numatyti tik saugumo pataisymai, o parama naujai aparatinei įrangai palaipsniui mažėja. Per paskutinius trejus palaikymo ciklo metus (išplėstinio palaikymo etapas) suteikiami nuo kritinių klaidų ir su saugumu susiję pataisymai, tik tiems vartotojams, kurie papildomai moką mokestį už išplėstinį palaikymą.

RHEL distribucijos versijų leidimo ir palaikymo grafikas
šaltinis: wikipedia.org

Naujos RHEL versijos išleidžiamos apytiksliai kas 3 metus, mažesni atnaujinimai (angl. point releases) išleidžiami kas 6–9 mėn. Tarpiniai mažesni atnaujinimai paprastai neturi didelių naujovių, dažniausiai tai programinės įrangos atnaujinimai ir kitokie smulkūs pataisymai, nors retkarčiais papildoma ir naujesnės aparatinės įrangos tvarkyklėmis.

Kaip ir pamatinė Fedora projekto distribucija, RHEL naudoja modernią inicijavimo sistemą (init system) – Systemd. Kita moderni inicijavimo sistema Upstart atmetama dėl mažesnio funkcionalumo ir atvirojo kodo programų priklausomybės didėjimo nuo Systemd sistemos tarnybų.

Architektūros palaikymas Destop versijoje nėra platus, palaikomos tik x86 ir x86_64 procesorių architektūros, nes taip lengviau užtikrinti sistemų stabilumą. Server versijos palaikymas platesnis: i386, x86_64, IA-64, PowerPC ir IBM System z architektūros.

Red Hat yra viena iš nedaugelio kompanijų, kuri plėtoja savo produktus atviro kodo principais ir sugeba būti pelną nešančia kompanija rinkoje, kurioje kitos, paprastai, sunkiai dirba be nuostolių. Šiandien Red Hat su savo novatoriška produktų linija, puikiomis klientų aptarnavimo paslaugomis bei kitomis iniciatyvomis kaip „Red Hat Certified Engineer/System Administrator“ sertifikavimo programa yra didžiausia ir pelningiausia Linux kompanija.



Linux distribucijų apžvalgos turinys su nuorodomis pateiktas apačioje:


 • Įvadas


2015 m. sausio 20 d.

Fedora

Tai dar viena avangardinė, atvira ir laisvai platinama Linux distribucija, kuri plėtojama savanorių bendruomenės ir remiama bei valdoma Red Hat kompanijos. Fedora dalinai naudojama kaip Red Hat kompanijos bandymų stendas, iš kurios pagrindo plėtojama komercinė Red Hat Enterprise Linux (RHEL) distribucija. Skirtingai nuo openSUSE, Fedora ne tik bandymų stendas pagrindiniam rėmėjui, bet visoms Linux distribucijoms, kadangi labai aktyviai integruoja naujausią laisvąją ir atvirojo kodo programinę įrangą bei kitus moderniausius Linux technologijų sprendimus (bleeding edge).

Nors Fedora pirmą kartą išleista 2003 metais, jos šaknys siekia 1994 metus, kuomet pasirodė pirmoji Red Hat kompanijos Linux distribucija (Red Hat Linux 1.0). Netrukus, 1997 metais, Red Hat kompanija sukėlė perversmą Linux rinkoje, pristačiusi RPM – tuo metu pažangiausią paketų tvarkymo sistemą. Tai padėjo iš Slackware atimti labiausiai naudojamos distribucijos pasaulyje titulą.
 Red Hat Linux išvestinės distribucijos
šaltinis: futurist.se/gldt

Iš pradžių Red Hat Linux buvo plėtojama tik kompanijos viduje, o iš išorės gaudavo praktiškai tik aptiktų klaidų pranešimus. Viskas pasikeitė 2003 metais, kai kompanija pertvarkė savo produktų plėtojimo politiką. Buvo sukurtas Fedora projektas, kuris sujungė Red Hat Linux ir Fedora Linux projektus (iki tol Fedora Linux projektas savanoriškai tiekė gerai išbandytus trečiųjų šalių programinės įrangos paketus Red Hat Linux distribucijai). Įkurus naują Fedora* projektą Red Hat Linux distribucija buvo išskirta į Fedora ir RHEL (apie ją plačiau vėliau) operacines sistemas.

* Pats žodis fedora yra skrybėlės tipas, naudojamas Red Hat kompanijos emblemoje.
Pagal naują planą Fedora plėtojama savanorių bendruomenės, bet remiama ir valdoma Red Hat kompanijos, kurios pagrindu bus kuriama ir komercinė RHEL distribucija. Po šių reformų Red Hat greitai tapo didžiausia ir pelningiausia Linux kompanija pasaulyje.

Šiandien Fedora turi klestinčią bendruomenę, kuri nuo pat pradžios sutelkia ypatingą dėmesį į laisvosios ir atvirojo kodo programinės įrangos inovacijų plėtojimą, todėl yra viena novatoriškiausių Linux distribucijų, ypač verslo įmonėms pageidaujamų savybių plėtojime.
Linus Torvalds
šaltinis: Linux Magazine, 2002


Fedora orientuota į Linux entuziastus, pats Linux branduolio autorius Linus Torvalds naudoja Fedora distribuciją visuose savo kompiuteriuose. Pasak kai kurių Linux vartotojų, Fedora operacinei sistemai trūksta labiau orientuotos strategijos į asmeninius kompiuterius. Visgi tai Red Hat valdomas projektas (naudojamas kaip bandymų stendas), kuri suinteresuota serverių sprendimų plėtojimu.

Vis dėlto nuo naujausios, Fedora 21, versijos ši distribucija padidina savo lankstumą siūlydama pasirinkti vieną iš trijų Fedora atspalvių (Fedora flavours) – Workstation (nešiojamiems ir stalo kompiuteriams), Server (serveriams) arba Cloud (debesų sprendimams). Tarp šių variantų labiausiai skiriasi numatytų paketų rinkiniai, kuriais siekiama patenkinti konkrečius vartotojų poreikius.

Skirtingai nei openSUSE ir Ubuntu, Fedora projektas nesistengia kurti savo programinės įrangos. Vietoj to Fedora projektas integruoja į Fedora distribuciją naujausią laisvąją ir atvirąją programinę įrangą, jos labai nekeisdamas. Būtent todėl Fedora distribuciją galima laikyti avangardine visoms Linux distribucijoms, o ne tik Red Hat kompanijos verslo produktui RHEL.

Fedora tiekiama su standartine asmeninio kompiuterio programine įranga (LibreOffice, Firefox bei kitomis). Programinė įranga tiekiama kartu su Fedora dažniausiai yra limituota GNOME darbalaukio aplinkai su GNOME Shell sąsaja. Nors tai vienintelė numatytoji darbalaukio aplinka, galima įdiegti ir alternatyvias darbalaukio aplinkas – KDE, Xfce, LXDE, MATE ir Cinnamon, arba rinktis jau pilnai paruoštus Fedora „sukinius“ (Fedora spins) – Fedora versijos „pasiūtos“ konkretiems poreikiams tenkinti, atrinkus specializuotą paketų rinkinį. Tai gali būti Fedora su alternatyviomis darbalaukio aplinkomis arba programinės įrangos rinkiniu, kuris orientuotas į tam tikrą vartotojų grupę – saugumo, inžinerijos, mokslinių tyrimų, dizaino ar 3D grafikos specialistus.

Fedora 21 su GNOME 3.14 darbalaukio aplinka (Gnome Shell)

Fedora naudoja RPM programų paketų tvarkymo sistemą (Red Hat Linux palikimas) su keliais aukštesnio lygio valdymo įrankiais – YUM (komandinės eilutės įrankis) ir GNOME Software (YUM pagrindu veikiantis grafinės sąsajos įrankis). YUM įrankį paprasta naudoti, jis kaip ir APT (Debian paketų tvarkyklės įrankis) sugeba išspręsti paketų priklausomybes, tačiau nėra toks funkcionalus ir greitas bei turi mažesnį sukompiliuotų programų paketų skaičių interneto saugyklose (repositories).

GNOME Software 3.10 - paketų tvarkyklė

Nauja versija X išleidžiama apytiksliai kas 6 mėnesius (kaip Ubuntu ir Mint), kuri turi ganėtinai trumpą palaikymo ciklą – vienas mėnuo po X+2 versijos išleidimo, o tai sudaro apie 13 mėn. Tai, žinoma, įgalina Fedora plėtotojus daugiau laiko praleisti prie inovacinių sprendimų, nei rūpintis buvusių versijų vientisumu. Pereiti prie naujos versijos galima panaudojant specialų įrankį FedUp (FEDora UPgrader). Šis įrankis pakankamai naujas, tad vertėtų prieš juo naudojantis įsitikinti, jog turite paskutinę FedUp kliento versiją ar net peržiūrėti paskutinių klaidų sąrašą FedUp registruose.

Avangardinei Linux distribucijai šiandien yra tik vienas praktiškas pasirinkimas tarp modernių inicijavimo sistemų (init system) – Systemd. Kitos modernios inicijavimo sistemos atmetamos dėl mažesnio funkcionalumo ir atvirojo kodo programų priklausomybės didėjimo nuo Systemd tarnybų.

Procesorių architektūros palaikymas Fedora distribucijoje išskiriamas į du lygmenis:
  • Pirminis: Šios architektūros (i686, x86-64 ir ARM) dažniausiai sutinkamos tarp vartotojų, todėl jų palaikymas yra svarbiausias ir būtinas norint programos paketą įtraukti į Fedora projekto programų saugyklas (repositories). Paprastai sakant, Fedora atidės naujos versijos leidimą, jei programų paketai šioms architektūroms nesikompiliuos tinkamai.
  • Antrinis: Šios architektūros (PowerPC 32/64-bit, s390x ir ARM AArch64) ne taip dažnai sutinkamos, todėl Fedora projektas jas palaiko tik dalinai. Jei programą pavyksta sukompiliuoti pirminėms architektūroms, ji įtraukiama į Fedora projektą nepriklausomai nuo to, ar ją pavyko sukompiliuoti ir antrinėse architektūrose.



Linux distribucijų apžvalgos turinys su nuorodomis pateiktas apačioje:


 • Įvadas