Arch Linux

Arch Linux – lanksti, visapusiška savanorių bendruomenės plėtojama distribucija, pritaikyta įgudusių Linux vartotojų poreikius tenkinti. Pirmasis Arch Linux leidimas pasirodė 2002 metais su idėja sukurti nepriklausomą Linux distribuciją (nuo pačių pagrindų), kuri pasižymėtų paprastumu, minimalumu ir elegancija.

Paprastumas Arch Linux distribucijoje pasireiškia ne intuityvia grafine aplinka neįgudusiam vartotojui, o primityvumu – sistema tik su būtiniausia programine įranga, vengiant jos modifikacijų bei atsisakant žymios sistemos automatizacijos ir akiai mielų sprendimų. Arch suteikia minimalią bazinę Linux struktūrą su visiškomis valdymo teisėmis ir atsakomybe, o tai leidžia individualiam vartotojui susikurti sistemą pagal savo poreikius ir norus.

Diegimo vedlio Arch Linux distribucija neturi, visas sistemos diegimas ir formavimas vyksta praktiškai nuo nulio, vadinasi iš komandinės eilutės. Diegimo sistema tiesiog atidaro terminalą, į kurį reikia įvesti atitinkamas komandas sistemos konfigūracijai, diskų suskaidymui ir kitiems būtiniems veiksmams operacinės sistemos įdiegimui (geras būdas susipažinti su Linux ir savo sistemos sandara; tai palengvina puiki Arch Linux dokumentacija).

Arch Linux sistemos diegimo terminalas

Tarp kitų Linux distribucijų Arch sužibo apie 2004 metus, kai pradėjo save pristatyti kaip tęstinio leidimo distribuciją (rolling-release), kurią įdiegti reikia tik kartą, o toliau ji bus atnaujinama pasitelkus galingą paketų tvarkyklę Pacman. Ši paketų tvarkymo sistema sukurta specialiai Arch Linux distribucijos paketų įdiegimui, šalinimui ir atnaujinimui.

Arch sistemai atnaujinti teoriškai pakanka vos vienos komandos (pacman -Syu), tačiau praktiškai tai ne visada tiesa. Pasitaiko, kad tam tikram sistemos atnaujinimui reikia vartotojo įsikišimo (instrukcijos būna paskelbtos Arch projekto svetainėje). Be to, tęstinio leidimo (rolling-release) vystymo modelį taikanti sistema turi savų pavojų. Būna atvejų, kai po Pacman atnaujinimo dėl nenumatytų klaidų sistema praranda savo vientisumą ir nebegali užsikrauti. Dėl to Arch distribucijos vartotojas turi turėti pakankamai įgūdžių ir žinių, jog sugebėtų išspręsti iškilusias problemas.

Arch Linux sistemos atnaujinimas su komanda pacman -Syu

Skirtingai nuo daugumos kitų Linux distribucijų, Arch Linux naujos versijos nėra planuojamos tam tikrai datai pagal numatytą tvarkaraštį, ji taiko tęstinio leidimo (rolling-release) vystymo modelį, todėl atnaujinus sistemą per Pacman paketų tvarkyklę Arch distribucija tampa naujausios versijos. Arch projekto išleidžiami sistemos diegimo atvaizdai (installation images) yra tiesiog naujausia bazinės Arch distribucijos momentinė kopija (snapshot) su primityvia įdiegimo sistema. Taigi, dažniausiai nėra jokio skirtumo, iš kurio leidimo Arch Linux distribucija bus įdiegta, ją vėliau atnaujinus iš programinės įrangos saugyklų internete (repositories) sistema visada bus naujausios versijos. Kita vertus, ganėtinai senas Arch diegimo atvaizdas gali neatpažinti naujausios aparatinės įrangos, todėl nuo 2012 m., siekiant suteikti optimalų techninės įrangos palaikymą, diegimo atvaizdai su einamąja Arch Linux bazinės sistemos momentine kopija (snapshot) išleidžiami reguliariai kas mėnesį.

Vienas iš Arch distribucijos prioritetų – stengtis visada pasiūlyti naujausią programinę įrangą (bleeding edge). Tai įmanoma dėl Pacman paketų tvarkyklės funkcionalumo ir Arch paketų saugyklų (repositories) „šviežumo“. Nors Arch sistema neturi numatytosios grafinės vartotojo sąsajos, paketų saugyklose oficialiai palaikomos Cinnamon, Enlightenment, GNOME, KDE, LXDE, MATE ir Xfce grafinės darbalaukio aplinkos, kurias nesunkiai galima įsidiegti. Arch apskirtai nenumato savų pagalbinių įrankių grafinei vartotojo sąsajai (net Pacman neturi oficialios grafinės sąsajos). Vietoj to, Arch sistema pateikia švarius konfigūracijos failus, kuriuos lengva redaguoti iš komandinės eilutės. Nepaisant to, Arch Linux distribucija suteikia visišką kūrimo laisvę ir minimalią bazę, kurią galima išplėsti iki grandiozinės sistemos su grafine darbalaukio aplinka. Kaip Arch Linux projekto įkūrėjas Judd Vinet yra pasakęs: „Arch Linux is what you make it“ (Arch Linux yra tai, ką tu pats sukuri).

Arch Linux su KDE 4.12 darbalaukio aplinka (+Global Menu & Conky)
šaltinis: okubax

Labiausiai vertinama Arch Linux ypatybė yra galinga nuosava paketų tvarkyklė Pacman, kuri sugeba ne tik efektyviai išspręsti programinės įrangos priklausomybes nuo kitų paketų, bet ir atnaujinti sistemą į vėliausią versiją. Pacman dirba su sukompiliuotų programų paketais, kurių plėtiniai pkg.tar.xz. Šie paketai yra tar archyvai, failų kompiliacijos, sukurtos tar programa (tarballs).

Dar viena Arch Linux distribucijos ypatybė yra vadinamoji Ports tipo paketų kūrimo sistema „Arch Build System“ (ABS). Ji suteikia įrankius, palengvinančius programos išeities kodo kompiliavimą į Pacman paketų tvarkyklės valdomus programų paketus (paprastai kalbant, ABS sistema leidžia vartotojui santykinai nesunkiai sukompiliuoti programas iš išeities kodo ir jas įdiegti į sistemą). ABS suteikia katalogų rinkinį (ABS tree), kuriuose saugoma Arch oficialiųjų paketų kūrimo komandų aplinkos scenarijai, vadinamieji PKGBUILD'ai*, tai leidžia vartotojams lengvai modifikuoti Arch oficialius paketus ir kurti jų modifikuotas versijas (ABS įrankis makepkg pagal PKGBUILD failo instrukcijas gali sukurti paketą su plėtiniu pkg.tar.xz, kurį atpažįsta Pacman paketų tvarkyklė). ABS sutiekia patogius įrankius ir trečiųjų šalių paketų kūrimui. Visi paketai sukurti su ABS sistemoje įdiegiami ir šalinami Pacman paketų tvarkyklės pagalba.

* Bash komandų aplinkos scenarijus (script), kuris talpina programos išeities kodo URL, priklausomybių sąrašą bei kompiliavimo ir paketo pakavimo instrukcijas, kurios suderintos su Arch sistemos architektūra.

Arch projektas turi ir unikalią vartotojų palaikomą saugyklą – AUR (Arch User Repository). AUR netalpina sukompiliuotų programų paketų, ji saugo tik vartotojų sukurtus PKGBUILD'ai. Taip išvengiama apribojimų dėl patentuotos programinės įrangos* ir sutaupomi Arch Linux projekto serverio resursai**. PKGBUILD'ai gali būti sukurti bet kuriai programinei įrangai ir bet kurio eilinio vartotojo įkelti į AUR, o PKGBUILD'ai, atitinkantys visas Arch paketų standartų taisykles ir surinkę pakankamai teigiamų balsų, gali būti perkelti iš AUR į oficialias Arch paketų saugyklas.

* Dalis nemokamos programinės įrangos apribota nuo perplatinimo iš trečiųjų šalių šaltinių.
** PKGBUILD „sveria“ mažiau informacijos vienetų nei programos kodas, kuris automatiškai

PKGBUILD failo turinys

Pacman programinės įrangos medyje yra daugiau nei 60 tūkstančių paketų ir PKGBUILD'ai, paruoštų diegimui Arch Linux sistemoje. Didelis paketų ir PKGBUILD skaičius įvairiose Arch paketų saugyklose (repositories) siūlo ne tik laisvąją ir atvirąją, bet ir patentuotą programinę įrangą tiems, kurie iškelia funkcionalumą virš atviro kodo ideologijos. Galų gale, pagal Arch Linux projekto laisvės principus – vartotojo teisė rinktis. Pastebėtina, jog Arch plėtotojai stengiasi neredaguoti ir netaisyti programinės įrangos išeities kodo, jei tai nėra būtina sistemos vientisumui užtikrinti.

Visi paketai oficialiose Arch projekto saugyklose optimizuojami tik labiausiai paplitusiai techninei įrangai su i686 ir x86-64 procesorių architektūroms. Egzistuoja ir neoficialus projektas plėtojantis Arch distribucijos palaikymą ARM architektūrai, kurio tikslas perkelti Arch Linux į vis labiau populiarėjančius mobiliuosius prietaisus su ARM procesoriais.

Arch stengiasi visada pasiūlyti naujausias Linux technologijas (bleeding edge), tokias kaip modernias failų sistemas (Ext4, XFS, JFS, Btrfs), LVM2, RAID ir vėliausius Linux branduolius. Norint pasiūlyti ir naujausią programinę įranga, Arch naudoja Systemd inicijavimo sistemą (init system). Kita moderni inicijavimo sistema Upstart atmetama dėl mažesnio funkcionalumo ir atvirojo kodo programų priklausomybės didėjimo nuo Systemd sistemos tarnybų.

Palaikymas Arch projekte yra nemokamas, bet ne pats paslaugiausias. Arch projekto savanorių bendruomenė tikisi iš Arch vartotojų gerų įgūdžių kompiuterinėse sistemose ir savarankiškumo. Prieš kreipiantis pagalbos prašoma pirma pačiam pabandyti visomis pastangomis išspręsti kilusią problemą ir tik po to kreiptis pagalbos. Antra vertus, Arch turi puikią dokumentaciją ir ne vieną pradedančiųjų vadovą, jais vadovaujantis net neįgudęs Linux vartotojas gali įsidiegti Arch sistemą.

Arch Linux išsaugo GNU/Linux sistemai būdingą sudėtingumą, kartu užtikrindama ją kaip puikiai organizuotą ir suprantamą. Arch bendruomenė įsitikinusi, kad, bandant paslėpti sistemos sudėtingumą, sukuriama dar sudėtingesnė sistema, todėl to vengia.