Slackware – seniausia vis dar
palaikoma Linux distribucija. Pirma versija išleista 1993 metais, nusprendus
patobulinti tuo laiku (1992–1993 m.) populiarią, bet, anot vartotojų, kupiną
klaidų SLS Linux distribuciją. Slackware greit tapo populiariausia Linux
distribucija ir dominavo Linux rinkoje iki 1997 metų. Slackware viena iš keleto
pagrindinių-pamatinių Linux distribucijų, kurios pagrindu buvo sukurtos
dešimtys kitų Linux distribucijų bei kitokie įvairūs nestandartiniai
kompiuterinių sistemų sprendimai.
Slackware versijos snobiškas Tuksas (Tux) su pypke |
Slackware yra nekomercinis
projektas. Kaip ir dauguma Linux distribucijų, ji plėtojama savanorių bendruomenės su laisvosios programinės įrangos idėjomis. Visgi Slackware
plėtotojų bendruomenė labai maža, ją sudaro iki 10 žmonių. Projekto valdymo
forma autokratinė – vienvaldė. Tai labai uždara ir konservatyvi distribucija,
kurios filosofija orientuota į primityvumą-supaprastinimą, grynumą ir
stabilumą. Daugelis projektavimo pasirinkimų Slackware distribucijoje gali būti
vertinami kaip siekis paveldėti tradicinės Unix sistemos savybes ir jas
išlaikyti. Antra vertus, dėl primityvumo-supaprastinimo ir grynumo-švarumo
filosofijos, Slackware atsisako daugybės įrankių, kurie palengvina sistemos
administravimo darbus, todėl dauguma neįgudusių Linux vartotojų Slackware
vertina kaip sudėtingą Linux distribuciją, skirtą pažengusiems vartotojams.
Slackware naudoja primityvias programų
paketų tvarkymo sistemas (slackpkg ar pkgtools), kurios automatiškai
neišsprendžia programinės įrangos priklausomybes nuo kitų paketų. Slackware programinės
įrangos paketai yra tar archyvai
talpinantys programų failus ir jei reikia papildomas instrukcijas (tarballs). Nors pati Slackware
distribucija nenumato įrankių, kurie automatiškai išspręstų programų paketų
priklausomybes, yra trečiųjų šalių programų (Swaret, slapt-get, pkgsrc), kurios veikia panašiai kaip APT ir palengvina programų paketų tvarkymą
Slackware sistemoje.
slackpkg paketų tvarkyklė |
Slackware diegimo sistema pateikiama su svarbiausia programine įranga ir bibliotekomis, būtinomis distribucijos funkcionavimui ir administravimui bei tolesniam sistemos kūrimui pagal individualius vartotojo poreikius ir norus. Kartu numatytas platus darbalaukio aplinkos pasirinkimas
(Blackbox, Fluxbox, FVWM, KDE, WMaker arba Xfce). Darbalaukio aplinka paleidžiama
iš komandinės eilutės su komanda startx.
Norint, kad grafinė darbalaukio aplinka pasileistų automatiškai sistemos
įkrovos metu, reikia pakeisti /etc/inittab failo konfigūraciją (iš runlevel 3 į runlevel
4). Iš tiesų, visa
sistemos konfigūracija atliekama redaguojant tekstinius failus. Dėl savo
techninio įmantrumo Slackware užsitarnavo Linux bendruomenėje posakį „Jei
išmoksi Red Hat, tai suprasi Red Hat, bet jei išmoksit Slackware, suprasi
Linux“.
Slackware 14.1 su KDE darbalaukio aplinka |
Slackware tam tikru kampu atrodo
kaip techniškai pasenusi operacinė sistema, bet dėl savo švarumo-grynumo,
klaidų retumo ir stabilumo Slackware vis dar populiari serverių sprendimuose, vis
dėlto net čia ji darosi labai nekonkurencinga dėl sudėtingų atnaujinimo
procedūrų ir oficialiai palaikomų automatinių saugumo priemonių trūkumo.
Šiandien Slackware vis labiau tampa bazine sistema (core system), kurios pagrindu statomi nauji nestandartiniai
kompiuterinių sistemų sprendimai, vietoj pilnos distribucijos su plačiu
įvairios programinės įrangos palaikymu.
Naujų Slackware versijų išleidimo
ciklas ir jų palaikymas tiksliai neapibrėžtas. Tačiau jau kuris laikas naujos
versijos pasirodo apytiksliai kas metus laiko ir yra palaikomos apie 5 metus.
Kaip ir visa kita Slackware projekte, naujos distribucijos versijos išleidimą
apsprendžia pagrindinis distribucijos plėtotojas/įkūrėjas, kai sistema jo
manymu būna tam paruošta. Nepaisant labai konservatyvios politikos, Slackware
komanda siekia pateikti naujausią programinę įrangą bent kartą per metus.
Slackware taip pat turi bandomąją/plėtojamą versiją, vadinamą „-current“, kuri gali būti naudojama
esant naujesnės programinės įrangos
poreikiui.
Žinant Slackware filosofiją,
turbūt nieko nenustebins, jog ji vis dar naudoja SysVinit inicijavimo sistemą (init
system) kaip numatytąją, tuo tarpu dauguma didžiųjų populiarių Linux
distribucijų perėjo prie funkcionalesnių, labiau automatizuotų inicijavimo
sistemų kaip UpStart ar Systemd.
Slackware save pristato kaip Intel procesorių Linux distribuciją, todėl gana ilgai oficialiai susikoncentruodavo vien į x86 procesorių architektūros palaikymą, visgi nuo 2009 m. oficialiai pradėjo plėtoti x64 architektūros platformą lygiagrečiai su x86. Nuo 2013 m. turi ir ARM architektūros palaikymą, o S/390 architektūros palaikymas neaktyvus nuo 2009 m., galimai apleistas. Oficialiai Slackware, šiuo metu, palaiko keturias kompiuterių architektūras: arm, i486, s390 ir x86_64.
Linux distribucijų apžvalgos turinys su nuorodomis pateiktas apačioje:
• Įvadas
- Debian GNU/Linux
- Ubuntu
- Linux Mint
- Slackware
- openSUSE
- SUSE Linux Enterprise (SLE)
- Fedora
- Red Hat Enterprise Linux (RHEL)
- CentOS
- Arch Linux
- Gentoo Linux
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą