Slackware

Slackware – seniausia vis dar palaikoma Linux distribucija. Pirma versija išleista 1993 metais, nusprendus patobulinti tuo laiku (1992–1993 m.) populiarią, bet, anot vartotojų, kupiną klaidų SLS Linux distribuciją. Slackware greit tapo populiariausia Linux distribucija ir dominavo Linux rinkoje iki 1997 metų. Slackware viena iš keleto pagrindinių-pamatinių Linux distribucijų, kurios pagrindu buvo sukurtos dešimtys kitų Linux distribucijų bei kitokie įvairūs nestandartiniai kompiuterinių sistemų sprendimai.

Slackware versijos snobiškas
Tuksas (Tux) su pypke

Slackware yra nekomercinis projektas. Kaip ir dauguma Linux distribucijų, ji plėtojama savanorių bendruomenės su laisvosios programinės įrangos idėjomis. Visgi Slackware plėtotojų bendruomenė labai maža, ją sudaro iki 10 žmonių. Projekto valdymo forma autokratinė – vienvaldė. Tai labai uždara ir konservatyvi distribucija, kurios filosofija orientuota į primityvumą-supaprastinimą, grynumą ir stabilumą. Daugelis projektavimo pasirinkimų Slackware distribucijoje gali būti vertinami kaip siekis paveldėti tradicinės Unix sistemos savybes ir jas išlaikyti. Antra vertus, dėl primityvumo-supaprastinimo ir grynumo-švarumo filosofijos, Slackware atsisako daugybės įrankių, kurie palengvina sistemos administravimo darbus, todėl dauguma neįgudusių Linux vartotojų Slackware vertina kaip sudėtingą Linux distribuciją, skirtą pažengusiems vartotojams.

Slackware naudoja primityvias programų paketų tvarkymo sistemas (slackpkg ar pkgtools), kurios automatiškai neišsprendžia programinės įrangos priklausomybes nuo kitų paketų. Slackware programinės įrangos paketai yra tar archyvai talpinantys programų failus ir jei reikia papildomas instrukcijas (tarballs). Nors pati Slackware distribucija nenumato įrankių, kurie automatiškai išspręstų programų paketų priklausomybes, yra trečiųjų šalių programų (Swaret, slapt-get, pkgsrc), kurios veikia panašiai kaip APT ir palengvina programų paketų tvarkymą Slackware sistemoje.

slackpkg paketų tvarkyklė

Slackware diegimo sistema pateikiama su svarbiausia programine įranga ir bibliotekomis, būtinomis distribucijos funkcionavimui ir administravimui bei tolesniam sistemos kūrimui pagal individualius vartotojo poreikius ir norus. Kartu numatytas platus darbalaukio aplinkos pasirinkimas (Blackbox, Fluxbox, FVWM, KDE, WMaker arba Xfce). Darbalaukio aplinka paleidžiama iš komandinės eilutės su komanda startx. Norint, kad grafinė darbalaukio aplinka pasileistų automatiškai sistemos įkrovos metu, reikia pakeisti /etc/inittab failo konfigūraciją (iš runlevel 3 į runlevel 4). Iš tiesų, visa sistemos konfigūracija atliekama redaguojant tekstinius failus. Dėl savo techninio įmantrumo Slackware užsitarnavo Linux bendruomenėje posakį „Jei išmoksi Red Hat, tai suprasi Red Hat, bet jei išmoksit Slackware, suprasi Linux“.

Slackware 14.1 su KDE darbalaukio aplinka

Slackware tam tikru kampu atrodo kaip techniškai pasenusi operacinė sistema, bet dėl savo švarumo-grynumo, klaidų retumo ir stabilumo Slackware vis dar populiari serverių sprendimuose, vis dėlto net čia ji darosi labai nekonkurencinga dėl sudėtingų atnaujinimo procedūrų ir oficialiai palaikomų automatinių saugumo priemonių trūkumo. Šiandien Slackware vis labiau tampa bazine sistema (core system), kurios pagrindu statomi nauji nestandartiniai kompiuterinių sistemų sprendimai, vietoj pilnos distribucijos su plačiu įvairios programinės įrangos palaikymu.

Naujų Slackware versijų išleidimo ciklas ir jų palaikymas tiksliai neapibrėžtas. Tačiau jau kuris laikas naujos versijos pasirodo apytiksliai kas metus laiko ir yra palaikomos apie 5 metus. Kaip ir visa kita Slackware projekte, naujos distribucijos versijos išleidimą apsprendžia pagrindinis distribucijos plėtotojas/įkūrėjas, kai sistema jo manymu būna tam paruošta. Nepaisant labai konservatyvios politikos, Slackware komanda siekia pateikti naujausią programinę įrangą bent kartą per metus. Slackware taip pat turi bandomąją/plėtojamą versiją, vadinamą „-current“, kuri gali būti naudojama esant naujesnės programinės įrangos poreikiui.

Žinant Slackware filosofiją, turbūt nieko nenustebins, jog ji vis dar naudoja SysVinit inicijavimo sistemą (init system) kaip numatytąją, tuo tarpu dauguma didžiųjų populiarių Linux distribucijų perėjo prie funkcionalesnių, labiau automatizuotų inicijavimo sistemų kaip UpStart ar Systemd.

Slackware save pristato kaip Intel procesorių Linux distribuciją, todėl gana ilgai oficialiai susikoncentruodavo vien į x86 procesorių architektūros palaikymą, visgi nuo 2009 m. oficialiai pradėjo plėtoti x64 architektūros platformą lygiagrečiai su x86. Nuo 2013 m. turi ir ARM architektūros palaikymą, o S/390 architektūros palaikymas neaktyvus nuo 2009 m., galimai apleistas. Oficialiai Slackware, šiuo metu, palaiko keturias kompiuterių architektūras: arm, i486, s390 ir x86_64.