Debian GNU/Linux

Debian, viena pirmųjų Linux distribucijų, pradėta plėtoti 1993 metais laisvosios programinės įrangos ir atviro plėtojimo idėjomis. Debian projektas pradžioje turėjo daugybę skeptikų (daug daugiau nei optimistų), kurie pranašavo projekto idėjos žlugimą. Bet realybė buvo visai kitokia – Debian ne tik išgyveno, bet ir suklestėjo. Šiandien Debian viena profesionaliausių ir didžiausių Linux distribucijų, iš kurios išvestos tokios populiarios distribucijos kaip Ubuntu ir Mint bei daugiau nei šimtas kitų. Skirtingai negu kitos Linux distribucijos, naudojančios Linux branduolį, Debian yra nepriklausoma nuo branduolio, ji gali dirbti ir su GNU projekto branduoliu – Hurd.

Kaip jau buvo užsiminta, Debian yra nekomercinė distribucija, atvirai plėtojama bendruomenės, kuri šiandien yra viena didžiausių ir profesionaliausių. Debian distribucijos išskirtinis bruožas – stabilumas, todėl ji mėgstama ir vertinama serverių sprendimuose. Antra vertus, paskutinės Debian versijos priskiriamos prie universalių distribucijų dėl patogaus sistemos diegimo vedlio, numatytosios darbalaukio grafinės aplinkos – GNOME, KDE, Xfce arba LXDE (pasirinktinai), profesionalių įrankių bei turtingų interneto paketų saugyklų (repositories), kuriose gausu sukompiliuotų programinės įrangos paketų.

Debian 7.1 "Wheezy" GNOME 3 darbalaukio aplinka su Firefox, Tor, ir VLC Player veikiančiomis programomis

Apskritai Debian bet kuriuo laiko momentu plėtoja tris pagrindines atšakas:

Stable (stabili) – Debian distribucijos atšaka, kuri taikosi į stabilios ir gerai ištestuotos programinės įrangos poreikius (būtent ši atšaka naudojama serveriuose dėl subrandintos ir stabilios programinės įrangos);
Testing (bandomoji) – programų paketų peržiūros atšaka, kurios galiausiai taps nauja Stable Debian distribucijos atšaka (šią atšaką verta rinktis norint naujesnės programinės įrangos, tačiau taip rizikuojama prarasti sistemos stabilumą);
Unstable (nestabili) – avangardinė atšaka; čia priimamos pačios naujausios programų-įrankių paketų versijos (semi-bleeding edge), kurios neišbandytos su visa sistema. Vėliau šie paketai patenka į Testing atšaką.

Be šių trijų Debian distribucijos atšakų dar yra Oldstable (sena stabili – palaikoma vienus metus po naujausios stabilios versijos laidos) ir Experimental (eksperimentinė – laikina stotelė ypač naujai programinei įrangai (bleeding edge), kuri gali pažeisti sistemos vientisumą).

Pagrindinės Debian versijos išleidžiamos apytiksliai kas dvejus metus, o jų smulkesni Stable atšakos atnaujinimai, vadinami Point Releases, išleidžiami kas keletą mėnesių ar greičiau esant didesniems saugumo pažeidimams sistemoje. Debian distribucijos pagrindinės versijos oficialiai palaikomos apie trejus metus – Lifetime (apie vienerius metus po naujesnės pagrindinės versijos išleidimo, taip suteikiant vartotojams laiko pereiti prie naujesnės versijos). Nuo Debian 6.0 Squeeze versijos imtinai, egzistuoja projektas tiekiantis ilgalaikį palaikymą – LTS (angl. Long Term Support). Šiuo metu LTS suteikia papildomus dvejus metus saugumo pataisoms Debian sistemoje užtikrinti. Su oficialiu Debian Lifetime ir LTS palaikymu susidaro maždaug penkerius metus Debian sistemos vientisumą užtikrinantis palaikymas nuo pagrindinės versijos išleidimo pradžios.

Programų paketų tvarkymo sistema Debian distribucijoje yra ne viena, galima rinktis nuo žemo lygio įrankio dpkg iki jo grafinės vartotojo sąsajos Synaptic (visi dirba su sukompiliuotų programų paketais .deb formatu). Tačiau Debian sistemoje rekomenduojama naudoti galingą ir efektyvų APT įrankių rinkinį valdomą iš komandinės eilutės. APT leidžia nesudėtingai administruoti Debian sistemoje esančius paketus, juos pašalinti ar įdiegti naujus ir automatiškai nustatyti jų priklausomybes nuo kitų paketų. Debian distribucija turi vieną didžiausių sukompiliuotų programų paketų pasirinkimą.

apt-get įrankis iš APT rinkinio diegia MediaWiki paketą

Kita Debian išskirtinė savybė tarp Linux distribucijų – platus procesorių architektūros palaikymas: x86_64, i386, armel, armhf, ia64, mips, mipsel, powerpc, s390, s390x ir sparc. Tai viena iš priežasčių, kodėl Debian, visų pirmiausia – serverių operacinė sistema. Prie pastarojo sąrašo galima dar pridėti ir neoficialiai Debian palaikomas architektūras Unstable atšakoje: alpha, arm64, hppa, m68k, powerpcspe, powerpc64, powerpc64el, sh4, sparc64 ir x32. Panašiu architektūros palaikymu gali pasigirti tik Gentoo Linux distribucija.

Kad ir kaip būtų keista, Debian vis dar naudoja techniškai pasenusią SysVinit inicijavimo sistemą (init system) kaip numatytąją. Tuo tarpu kitos aktyviai plėtojamos distribucijos jau perėjo iš SysV į modernias UpStart ar Systemd inicijavimo sistemas. Būtų galima tai teisinti stabilumo saugojimu, visgi Upstart pakankamai išbandyta Debian sistemai giminingose Linux distribucijose (Ubuntu ir Mint). Dalinai pereiti į UpStart naudotojų gretas buvo atsisakoma dėl to, kad inicijavimo sistemos pakeitimas reikalauja didelio darbo ir pastangų iš Debian sistemos plėtotojų. Vis dėlto nuo Debian 8 versijos, kodiniu pavadinimu Jessie, bus naudojama Systemd kaip numatytoji inicijavimo sistema, nors ši dvigubai jaunesnė už UpStart. Systemd inicijavimo sistemos pasirinkimas vietoj UpStart lėmė didesnis funkcionalumas ir atvirojo kodo programų priklausomybės didėjimas nuo Systemd tarnybų.