2015 m. sausio 15 d.

Ubuntu

Ubuntu distribucija pradėta plėtoti 2004 metais Canonical Ltd kompanijos ir savanorių bendruomenės, tai išvestinė distribucija, kuriama Debian sistemos (Unstable atšakos) pagrindu. Ubuntu nepaprastai greitai tapo populiariausia ir geriausiai žinoma Linux distribucija asmeniniams (stalo ir nešiojamiems) kompiuteriams dėl savo stabilumo ir patogumo neįgudusiems bei naujiems Linux vartotojams. Pats žodis „Ubuntu" pasiskolintas iš zulų kalbos (viena iš oficialių Pietų Afrikos Respublikos kalbų), reiškiantis žmoniškumą kitiems.

Pradinis Canonical Ltd kompanijos tikslas buvo sukurti patikimą ir patogią Linux distribuciją asmeninio kompiuterio vartotojui. Dabar Ubuntu distribucija taikoma į platesnę rinką, pradedant serveriais, baigiant planšetėmis, išmaniaisiais telefonais ir TV sprendimais.



Nors Ubuntu remiama verslo įmonės Canonical Ltd, pati distribucija yra nemokama, kainuoja tik jos techninis palaikymas ir kiti verslo sprendimai. Antra vertus, Ubuntu turi puikią dokumentaciją ir plačią paslaugią bendruomenę, kuri taip pat gali padėti išspręsti kilusias problemas.

Dar viena patraukli Ubuntu distribucijos ypatybė, tai dažnas naujų versijų išleidimas. Nauja versija išleidžiama iš anksto suplanuotu grafiku kas 6 mėnesius, kuri palaikoma 9 mėn. Verslui skirtos ilgalaikį palaikymą turinčios versijos LTS (angl. Long Term Support), išleidžiamos kas 2 metus ir turi 5 metų palaikymą. Ubuntu versijos numeris sudaromas iš dviejų skaičių, kurie nurodo išleidimo metus ir mėnesį (pvz., Ubuntu 4.10 išleista 2004 metų spalio mėnesį). Nepaisant dažno versijų išleidimo, Ubuntu nėra visiškas pionierius programinėje įrangoje (programinė įranga nėra visada pati naujausia), nes paliekama vietos sistemos stabilumui užtikrinti.

Standartinė kiekvieno kompiuterio vartotojo programinė įranga kaip interneto naršyklė, pašto tarnyba bei rašyklė ir skaičiuoklė pateikiama kartu su Ubuntu operacine sistema. Pasinaudojus Ubuntu programų paketų tvarkymo sistema Ubuntu Software Center (aukšto lygio grafinė sąsaja, veikianti APT/dpkg paketų tvarkymo sistemų pagrindu) galima nesunkiai įdiegti papildomos programinės įrangos. Dalis Ubuntu programų paketų yra išvesti iš Debian distribucijos Unstable atšakos. Abi distribucijos naudoja tą patį sukompiliuotų programų paketų formatą .deb ir gali dirbti su tokiomis pačiomis programų paketų tvarkymo sistemomis. Visgi Debian ir Ubuntu programų paketai nebūtinai suderinami vienas su kitu. Kita vertus, daug Ubuntu plėtotojų yra ir Debian paketų plėtotojai. Abi sistemos bendradarbiauja, nors pasigirsta nuogąstavimų, kad Ubuntu gali nutolti nuo Debian standartų per toli ir prarasti esamą abiejų sistemų suderinamumą.

Ubuntu Software Center 13.10

Ubuntu naudoja savo, Canonical Ltd kompanijos, sukurtą grafinę aplinką Unity. Skirtingai nuo GNOME, KDE , Xfce ar LXDE grafinių darbalaukio aplinkų, Unity nėra pilna darbalaukio aplinka su savo programų rinkiniu, ji naudoja jau esamas GTK+ programas (pakeičia tik programos „rūbą“ grafinėje aplinkoje). Iš tiesų, Unity tėra grafinė sąsaja (Graphical Shell) GNOME darbalaukio aplinkai, todėl visos programos skirtos GNOME darbalaukio terpei veiks ir su Unity aplinka. Unity pradžioje kurta siekiant efektyviau išnaudoti mažesnių ekranų erdvę nešiojamuose kompiuteriuose, ji yra „Ayatana“ projekto dalis – iniciatyva pagerinti vartotojų santykį su Ubuntu distribucija.

Ubuntu 14.10 su Unity darbalaukio aplinka

Canonical Ltd kompanija sukūrė ir savo inicijavimo sistemą UpStart (init system) kurios veikimas asinchroninis, t. y. suderintas su realiu laiku vykstančiais įvykiais. Su UpStart inicijavimo sistema Ubuntu tampa modernesne operacine sistema, labiau pritaikyta vidutiniam kompiuterio vartotojui, nes sugeba savarankiškai aptikti ir prijungti įvairius įrenginius (pvz., USB išorinius įrenginius).

Artimai dirbdama su tokiomis kompanijomis kaip Dell, Hasee, Sharp, Asus Ubuntu turi gerą jų techninės įrangos palaikymą, o tai padeda išvengti nesklandumų tarp techninės ir programinės įrangos. Oficialus procesorių architektūros palaikymas (i686, x86_64, powerpc, armhf) nėra toks platus kaip Debian ar Gentoo distribucijose, bet dauguma atvejų pakankamas.



Linux distribucijų apžvalgos turinys su nuorodomis pateiktas apačioje:


 • Įvadas


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą