Fedora

Tai dar viena avangardinė, atvira ir laisvai platinama Linux distribucija, kuri plėtojama savanorių bendruomenės ir remiama bei valdoma Red Hat kompanijos. Fedora dalinai naudojama kaip Red Hat kompanijos bandymų stendas, iš kurios pagrindo plėtojama komercinė Red Hat Enterprise Linux (RHEL) distribucija. Skirtingai nuo openSUSE, Fedora ne tik bandymų stendas pagrindiniam rėmėjui, bet visoms Linux distribucijoms, kadangi labai aktyviai integruoja naujausią laisvąją ir atvirojo kodo programinę įrangą bei kitus moderniausius Linux technologijų sprendimus (bleeding edge).

Nors Fedora pirmą kartą išleista 2003 metais, jos šaknys siekia 1994 metus, kuomet pasirodė pirmoji Red Hat kompanijos Linux distribucija (Red Hat Linux 1.0). Netrukus, 1997 metais, Red Hat kompanija sukėlė perversmą Linux rinkoje, pristačiusi RPM – tuo metu pažangiausią paketų tvarkymo sistemą. Tai padėjo iš Slackware atimti labiausiai naudojamos distribucijos pasaulyje titulą.

Red Hat Linux išvestinės distribucijos
šaltinis: futurist.se/gldt

Iš pradžių Red Hat Linux buvo plėtojama tik kompanijos viduje, o iš išorės gaudavo praktiškai tik aptiktų klaidų pranešimus. Viskas pasikeitė 2003 metais, kai kompanija pertvarkė savo produktų plėtojimo politiką. Buvo sukurtas Fedora projektas, kuris sujungė Red Hat Linux ir Fedora Linux projektus (iki tol Fedora Linux projektas savanoriškai tiekė gerai išbandytus trečiųjų šalių programinės įrangos paketus Red Hat Linux distribucijai). Įkurus naują Fedora* projektą Red Hat Linux distribucija buvo išskirta į Fedora ir RHEL (apie ją plačiau vėliau) operacines sistemas.

* Pats žodis fedora yra skrybėlės tipas, naudojamas Red Hat kompanijos emblemoje.

Pagal naują planą Fedora plėtojama savanorių bendruomenės, bet remiama ir valdoma Red Hat kompanijos, kurios pagrindu bus kuriama ir komercinė RHEL distribucija. Po šių reformų Red Hat greitai tapo didžiausia ir pelningiausia Linux kompanija pasaulyje.

Šiandien Fedora turi klestinčią bendruomenę, kuri nuo pat pradžios sutelkia ypatingą dėmesį į laisvosios ir atvirojo kodo programinės įrangos inovacijų plėtojimą, todėl yra viena novatoriškiausių Linux distribucijų, ypač verslo įmonėms pageidaujamų savybių plėtojime.


Linus Torvalds šaltinis: Linux Magazine, 2002

Fedora orientuota į Linux entuziastus, pats Linux branduolio autorius Linus Torvalds naudoja Fedora distribuciją visuose savo kompiuteriuose. Pasak kai kurių Linux vartotojų, Fedora operacinei sistemai trūksta labiau orientuotos strategijos į asmeninius kompiuterius. Visgi tai Red Hat valdomas projektas (naudojamas kaip bandymų stendas), kuri suinteresuota serverių sprendimų plėtojimu.

Vis dėlto nuo naujausios, Fedora 21, versijos ši distribucija padidina savo lankstumą siūlydama pasirinkti vieną iš trijų Fedora atspalvių (Fedora flavours) – Workstation (nešiojamiems ir stalo kompiuteriams), Server (serveriams) arba Cloud (debesų sprendimams). Tarp šių variantų labiausiai skiriasi numatytų paketų rinkiniai, kuriais siekiama patenkinti konkrečius vartotojų poreikius.

Skirtingai nei openSUSE ir Ubuntu, Fedora projektas nesistengia kurti savo programinės įrangos. Vietoj to Fedora projektas integruoja į Fedora distribuciją naujausią laisvąją ir atvirąją programinę įrangą, jos labai nekeisdamas. Būtent todėl Fedora distribuciją galima laikyti avangardine visoms Linux distribucijoms, o ne tik Red Hat kompanijos verslo produktui RHEL.

Fedora tiekiama su standartine asmeninio kompiuterio programine įranga (LibreOffice, Firefox bei kitomis). Programinė įranga tiekiama kartu su Fedora dažniausiai yra limituota GNOME darbalaukio aplinkai su GNOME Shell sąsaja. Nors tai vienintelė numatytoji darbalaukio aplinka, galima įdiegti ir alternatyvias darbalaukio aplinkas – KDE, Xfce, LXDE, MATE ir Cinnamon, arba rinktis jau pilnai paruoštus Fedora „sukinius“ (Fedora spins) – Fedora versijos „pasiūtos“ konkretiems poreikiams tenkinti, atrinkus specializuotą paketų rinkinį. Tai gali būti Fedora su alternatyviomis darbalaukio aplinkomis arba programinės įrangos rinkiniu, kuris orientuotas į tam tikrą vartotojų grupę – saugumo, inžinerijos, mokslinių tyrimų, dizaino ar 3D grafikos specialistus.

Fedora 21 su GNOME 3.14 darbalaukio aplinka (Gnome Shell)

Fedora naudoja RPM programų paketų tvarkymo sistemą (Red Hat Linux palikimas) su keliais aukštesnio lygio valdymo įrankiais – YUM (komandinės eilutės įrankis) ir GNOME Software (YUM pagrindu veikiantis grafinės sąsajos įrankis). YUM įrankį paprasta naudoti, jis kaip ir APT (Debian paketų tvarkyklės įrankis) sugeba išspręsti paketų priklausomybes, tačiau nėra toks funkcionalus ir greitas bei turi mažesnį sukompiliuotų programų paketų skaičių interneto saugyklose (repositories).

GNOME Software 3.10 - paketų tvarkyklė

Nauja versija X išleidžiama apytiksliai kas 6 mėnesius (kaip Ubuntu ir Mint), kuri turi ganėtinai trumpą palaikymo ciklą – vienas mėnuo po X+2 versijos išleidimo, o tai sudaro apie 13 mėn. Tai, žinoma, įgalina Fedora plėtotojus daugiau laiko praleisti prie inovacinių sprendimų, nei rūpintis buvusių versijų vientisumu. Pereiti prie naujos versijos galima panaudojant specialų įrankį FedUp (FEDora UPgrader). Šis įrankis pakankamai naujas, tad vertėtų prieš juo naudojantis įsitikinti, jog turite paskutinę FedUp kliento versiją ar net peržiūrėti paskutinių klaidų sąrašą FedUp registruose.

Avangardinei Linux distribucijai šiandien yra tik vienas praktiškas pasirinkimas tarp modernių inicijavimo sistemų (init system) – Systemd. Kitos modernios inicijavimo sistemos atmetamos dėl mažesnio funkcionalumo ir atvirojo kodo programų priklausomybės didėjimo nuo Systemd tarnybų.

Procesorių architektūros palaikymas Fedora distribucijoje išskiriamas į du lygmenis:

Pirminis: Šios architektūros (i686, x86-64 ir ARM) dažniausiai sutinkamos tarp vartotojų, todėl jų palaikymas yra svarbiausias ir būtinas norint programos paketą įtraukti į Fedora projekto programų saugyklas (repositories). Paprastai sakant, Fedora atidės naujos versijos leidimą, jei programų paketai šioms architektūroms nesikompiliuos tinkamai.

Antrinis: Šios architektūros (PowerPC 32/64-bit, s390x ir ARM AArch64) ne taip dažnai sutinkamos, todėl Fedora projektas jas palaiko tik dalinai. Jei programą pavyksta sukompiliuoti pirminėms architektūroms, ji įtraukiama į Fedora projektą nepriklausomai nuo to, ar ją pavyko sukompiliuoti ir antrinėse architektūrose.