blog :: skarware: Linux distribucijų apžvalga

Buvo apžvelgtos populiariausios, didžiausios ir pagrindinės Linux distribucijos, iš kurių išvedamos ir plėtojamos kitos modifikuotos distribucijos. Kaip pagrindą operacinėms sistemoms sukurti visos jos naudoja tą patį komponentą – Linux branduolį. Tačiau visos distribucijos, tiksliau jų plėtotojai, turi skirtingas idėjas ir tikslus, pagal kuriuos plėtoja savo operacinę sistemą, skirtą tam tikros kompiuterinių sistemų vartotojų grupės ar savo pačių poreikiams patenkinti. Todėl tarp pagrindinių didžiausių Linux distribucijų galima nesunkiai pastebėti nemažai skirtumų ir unikalių sprendimų. Iš programinės įrangos pusės tai nulemia sistemos komponentų pasirinkimas ar jų kūrimas konkrečiai distribucijos vizijai išpildyti. Iš techninės pusės tai sąlygoja savanorių plėtotojų iškelti tikslai ir filosofiniai įsitikinimai arba verslo įmonių komercinių paslaugų sprendimai distribucijos stabilumui ir kokybei užtikrinti.

Apžvelgtų distribucijų bendra dalis Linux rinkoje per paskutinius 10 metų.
šaltinis: distrowatch.com

Pagal savas ypatybes-skirtumus, Linux distribucijas galima įvairiai sugrupuoti, pavyzdžiui, pagal darbalaukio aplinką, paketų tvarkymo sistemą, į komercines ar savanorių bendruomenių plėtojamas ir palaikomas distribucijas, orientuotas į naujausią arba stabilią programinę įrangą, pritaikytas entuziastams ar neįgudusiems kompiuterių vartotojams bei į daug kitų skirtingų kategorijų. Tikėtina, pačios pagrindinės-svarbiausios savybės, pagal kurias galima sugrupuoti Linux distribucijas į kategorijas, ir buvo apžvelgtos šiame darbe.

Apžvelgtų Linux distribucijų savybių palyginimas

Apibendrinimas

Debian yra viena profesionaliausių ir didžiausių tarp nemokamų Linux distribucijų, kurią nuo 1993 metų plėtoja gabių savanorių programuotojų bendruomenė. Debian palaiko labai platų kompiuterių architektūrų spektrą, o stable atšakos programinė įranga visada orientuota į maksimalų stabilumą, todėl Debian distribucija tinkama serverių sprendimams realizuoti; kita vertus, Debian palaikymas nėra labai ilgas, oficialus Lifetime palaikymas trunka tik apie 3 metus, tiesa, padėtį gelbsti naujas Debian LTS projektas, prailginantis sistemos saugumo palaikymą iki 5 metų, tai ypač svarbu serveriams, kur dažna sistema nekoreguojama labai ilgą laikotarpį, jei veikia sklandžiai ir atlieka numatytas funkcijas. Taip pat Debian distribucija pasižymi gana draugiškomis diegimo ir valdymo vartotojo sąsajomis, profesionaliais sistemos įrankiais, turi turtingą sukompiliuotų paketų saugyklą, puikią dokumentaciją ir plačią savanorių bendruomenę nemokamam, bet kokybiškam palaikymui suteikti, o tai daro Debian sistemą tinkamą ir įprasto kompiuterio operacinės sistemos funkcijoms atlikti.
[plačiau apie Debian]

Ubuntu projektas įkurtas 2004 metais, jo plėtojama distribucija ypač greitai tapo geriausiai žinoma Linux distribucija, kurią dažniausiai rekomenduoja neįgudusiems naujiems Linux vartotojams. Ubuntu yra remiama ir plėtojama savanorių bendruomenės ir Canonical Ltd verslo kompanijos. Vis dėlto pati Ubuntu distribucija yra nemokama, kainuoja tik jos palaikymas; kita vertus, Ubuntu turi labai plačią ir paslaugią savanorių bendruomenę bei puikią dokumentaciją. Kadangi Ubuntu yra Debian distribucijos išvestinė, ji paveldi jos gerąsias savybes. Ubuntu nėra Debian distribucijos klonas, Canonical Ltd kompanija papildo Ubuntu sistemą savais sprendimais (kaip Unity darbalaukio aplinka ir modernia UpStart inicijavimo sistema), kuriais siekiama supaprastinti sistemos valdymą ir pateikti Linux kaip modernią operacinę sistemą, skirtą asmeninio kompiuterio vartotojui (šiandien Ubuntu siūlo ir sprendimus serveriams, mobiliesiems įrenginiams, įvairioms įterptinėms sistemoms). Nepaisant dažno versijų leidimo grafiko, Ubuntu nėra visiškas pionierius programinėje įrangoje, nes palieka vietos sistemos stabilumui užtikrinti. Visa standartinė asmeninio kompiuterio programinė įranga pateikiama kartu su Ubuntu OS. Esant trūkumui, papildomas programas nesudėtinga įsidiegti, tam Ubuntu turi turtingas programų, paketų saugyklas internete. Kita Ubuntu ypatybė ta, kad Canonical Ltd bendradarbiauja su aparatinės įrangos gamintojais, todėl gali pasiūlyti gerą jų įrangos palaikymą. Visko rezultatas – sklandžiai dirbanti bei stabili sistema tiek naujam, tiek įgudusiam Linux vartotojui.
[plačiau apie Ubuntu]

Linux Mint – dar viena populiari Linux distribucija, išvedama iš Ubuntu ir Debian sistemų. Mint ypač išpopuliarėjo ir tapo populiariausia Linux distribucija, kai Ubuntu pradėjo naudoti savo plėtojamą, tačiau prieštaringai vertinamą darbalaukio aplinką Unity (tuo tarpu Mint išlaikė tradicinę Windows darbalaukio atmosferą su savo plėtojama grafine sąsaja Cinnamon). Kadangi Linux Mint skirta stalo ir nešiojamiems kompiuteriams, ji pateikiama kartu su standartinėmis asmeninių kompiuterių programomis. Be savos grafinės darbalaukio aplinkos Mint plėtoja ir eilę kitų savų įrankių, kurie supaprastina sistemos valdymą neįgudusiems Linux vartotojams. Būdama išvestinė iš Ubuntu, o ši iš Debian sistemos, Linux Mint paveldi ir jų gerąsias savybes. Mint plėtojama savanorių bendruomenės, todėl ji pati ir jos palaikymas yra nemokamas. Be to, Mint savęs nevaržo tik laisvosios programinės įrangos idėjų principais ir yra numatyta kartu su reikalingiausia patentuota programine įranga – multimedijos atkūrimui bei aparatinės įrangos tvarkyklėmis. Mint su savo intuityvia, nupoliruota grafine darbalaukio terpe taikosi į neįgudusių Linux vartotojų poreikius ir šį tikslą įvykdo nepriekaištingai, todėl yra puikus pasirinkimas naujiems Linux vartotojams.
[plačiau apie Linux Mint]

Slackware – seniausia vis dar aktyvi Linux distribucija, plėtojama laisvosios ir atvirosios programinės įrangos idėjomis, kadaise dominavusi Linux rinkoje. Nepaisant savo pavadinimo (angl. kalba „slackware“ reiškia „suglebusi įranga“), ji yra viena solidžiausių Linux distribucijų, iš kurios išvesta daugybė kitų Linux sistemų. Tai labai konservatyvi Linux distribucija, siekianti išsaugoti Unix OS šeimos principus – primityvumą, tad atsisako sistemos automatizacijos. Neįprasta, bet jos plėtotojų komanda sudaro ne daugiau nei 10 žmonių, o visus sistemai svarbius sprendimus priima vienas žmogus – Slackware projekto įkūrėjas. Dėl savo grynumo, klaidų retumo ir stabilumo yra mėgstama serveriuose ir nestandartiniuose sprendimuose; kita vertus, Linux entuziastai ją naudoja asmeniniuose (stalo ir nešiojamuose) kompiuteriuose. Slackware sistema yra puiki priemonė geriau susipažinti su Linux sistema, nes Slackware distribucija neturi savų aukšto lygio įrankių, palengvinančių sistemos valdymą, taip priversdama vartotoją su ja dirbti žemo lygio priemonėmis, su pačiomis sistemos šaknimis.
[plačiau apie Slackware]

openSUSE pirmoji versija išleista 2006 m., po to kai SUSE kompanija nusprendė reformuoti savo produktų liniją, atveriant SUSE Linux plėtojimą už kompanijos ribų. openSUSE yra nemokama, avangardinė distribucija (bandymų stendas SUSE komerciniams produktams), plėtojama savanorių bendruomenės ir remiama SUSE kompanijos. Ji skirta asmeniniams kompiuteriams, Linux entuziastams. Būdama SUSE kompanijos bandymų stendu apima kai kuriuos naujausius Linux technologijų sprendimus (bleeding edge) ir siūlo dvi nupoliruotas darbalaukio aplinkas su unikaliais SUSE kompanijos plėtojamais įrankiais, kurie įgalina patogų ir paprastą visą sistemos administravimą iš grafinės darbalaukio aplinkos (dėl to reikalauja nemažai kompiuterio resursų). openSUSE kartu pateikiama su standartine asmeninio kompiuterio programine įranga (FireFox, LibreOffice, ...), o sukompiliuotų programų paketų saugyklos internete vienos iš turtingiausių, be to puiki sistemos dokumentacija, draugiška bendruomenė pagalbos klausimais, geras aparatinės įrangos palaikymas, lengvai naudojamas sistemos diegimo vedlys ir nepriekaištinga grafinė darbalaukio aplinka padaro openSUSE idealia distribucija nepatyrusiam Linux vartotojui.
[plačiau apie openSUSE]

SUSE Linux Enterprise (SLE) distribucijos šaknys siekia 1996–1998 metus, kai SUSE kompanija pradėjo kurti savo operacinę sistemą. Iki tol, nuo 1992 metų, ji siūlė modifikuotą Slackware distribuciją su nepriekaištinga dokumentacija ir techniniu palaikymu. SLE, tai SUSE kompanijos gerai išbandytas ir sertifikuotas komercinis produktas, kuriamas openSUSE pagrindu. SLE paveldi visas gerąsias openSUSE savybes, tik sukompiliuotų programų paketų turi mažiau ir jie labiau orientuoti verslui, nei namų vartotojui. Kadangi SLE yra komercinis produktas, jam siūlomas palaikymas iki 10 metų. Be to, jis yra sertifikuotas aparatinei ir programinei įrangai iš nepriklausomų tiekėjų, vadinasi, kompiuterinė sistema su SLE dirba sklandžiau ir stabiliau. Išskiriamos dvi SLE distribucijos: SUSE Linux Enterprise Server (SLES) ir SUSE Linux Enterprise Desktop (SLED). Pirmoji skirta galingiems serverių sprendimams, antroji taikosi į asmeninius kompiuterius ir pristato save kaip alternatyvą MS Windows operacinei sistemai (tam SUSE išplėtojo suderinamumą su MS produktais). Abu produktai puikus pasirinkimas verslo įmonėms, kurioms reikia lanksčių ir patikimų produktų.
[plačiau apie SUSE Linux Enterprise]

Fedora projektas įkurtas 2003 m., vystomas savanorių bendruomenės ir remiamas Red Hat kompanijos, plėtoja avangardinę ir populiarią distribuciją – Fedora. Skirtingai nuo SUSE kompanijos remiamo projekto openSUSE, Fedora projektas nesistengia kurti savo programinės įrangos, o integruoja į Fedora naujausią atvirojo kodo programinę įrangą, jos labai nekoreguodama. Todėl Fedora galima vadinti Linux avangardine distribucija arba avangardine visoms Linux distribucijoms, o ne tik Red Hat komerciniams produktams. Kadangi tai savanorių bendruomenės plėtojama distribucija, ji yra nemokama. Fedora orientuota į Linux entuziastus, kurie nori turėti naujausią programinę įrangą (bleeding edge) savo kompiuterinėje sistemoje. Tai pati novatoriškiausia Linux distribucija, pats Linux branduolio autorius Linus Torvalds naudoja Fedora distribuciją visuose savo kompiuteriuose. Ji pateikiama kartu su standartine kompiuterio programine įranga ir grafiniais valdymo įrankiais, kurie dažniausiai yra optimizuoti GNOME darbalaukio aplinkai, tačiau galima rinktis ir kitas grafines terpes. Programinės įrangos paketų saugyklos nėra labai turiningos, visgi svarbiausias-reikalingiausias programas jos turi. Fedora verta rinktis tik turint pakankamai žinių ir įgūdžių su Linux sistema.
[plačiau apie Fedora]

Red Hat Enterprise Linux (RHEL) – komercinis Red Hat kompanijos produktas, plėtojamas Fedora distribucijos pagrindu. RHEL šaknys siekia 1994 metus, kuomet pasirodė pirmoji Red Hat įmonės Linux distribucija „Red Hat Linux 1.0“. Red Hat saugodama savo komercinius produktus nuo laisvo platinimo pasinaudoja prekinio ženklo įstatymais, todėl kainuoja ne tik RHEL palaikymas, bet ir pati distribucija. RHEL siūloma kelių variacijų, kurias galima sugrupuojami į dvi kategorijas: serveriams ir salo kompiuteriams. Abiem atvejais tai ypač kokybiškos ir patikimos operacinės sistemos verslo įmonėms. Red Hat kompanija siūlo net iki 13 metų palaikymą savo RHEL sistemoms. Tai labiausiai pažengusi Linux komercinė distribucija, garantuojanti didelį platformos našumą, užtikrinanti karinio lygio saugumą ir stabilumą bei turinti puikų suderinamumą su kitų kompanijų produktais – išpildomos visos pageidaujamos savybės verslo sektoriuje. Galima drąsiai teigti, jog RHEL yra serverinių sprendimų lyderis Linux sistemose.
[plačiau apie Red Hat Enterprise Linux]

CentOS distribucija plėtojama projekto, kurio tikslas kurti laisvą bendruomenės plėtojamą verslo klasės distribuciją. CentOS yra nemokama Red Hat Enterprise Linux (RHEL) distribucijos versija, tiksliau jos klonas. Nors RHEL nuo laisvo platinimo yra apsaugota Red Hat prekinio ženklo įstatymais, RHEL yra atvirojo kodo dalis ir pateikia išeities kodą viešai, iš kurio pašalinus Red Hat prekinį ženklą galima klonuoti distribuciją. Būtent tą ir daro CentOS projektas, siekiantis pilno funkcinio suderinamumo su RHEL. Vadinasi, CentOS paveldi pirminio produkto gerąsias savybes, kurių neapriboja techninės detalės. Iš tiesų, CentOS negauna visų Red Hat kompanijos tiekiamų komercinių paslaugų, CentOS techninis palaikymas yra nemokamas iš savanorių bendruomenės (tiesa, ji paveldi programinį 10 metų palaikymą) ir turi labai siaurą procesorių architektūrų palaikymą. CentOS versijos išleidžiamos ir atnaujinamos su nedideliu vėlinimu. Jos neturi priėjimo prie RHEL paketų saugyklų, todėl CentOS projektas plėtoja savo programinės įrangos paketų saugyklas. Kita vertus, CentOS numatyta ne tik su stabiliais RHEL programų paketais, bet siūlo ir naujesnę programinę įrangą, kuri sistemoje įrašoma lygiagrečiai su numatytąja. Nepaisant trūkumų, CentOS yra puiki nemokama Linux distribucija, paveldinti RHEL ilgalaikį palaikymą ir stabilumą, ji tinkama tiek serverių sprendimams, tiek asmeniniams kompiuteriams.
[plačiau apie CentOS]

Arch ir Gentoo, dvi ideologiškai panašios, bet savarankiškos Linux distribucijos, pradėtos aktyviai plėtoti maždaug tuo pačiu laiku (2002 m.). Abi įgalina vartotoją susikurti individualią ir savitą Linux sistemą. Nė viena sistema neturi savos standartinės išvaizdos ir pojūčių atmosferos (look-and-feel) – neturi numatytosios grafinės darbalaukio aplinkos, bet leidžia nesunkiai įsidiegti vieną iš populiaresnių darbalaukio aplinkų. Visą programinę įrangą stengiasi pateikti tokią, kokią jos autoriai ją sukūrė, tik Gentoo ją kompiliuoja iš išeities kodo sistemos viduje, o Arch teikia iš anksto sukompiliuotas programas bei dažniausiai naujesnę jų versiją (bleeding edge). Abiejų distribucijų naudojamos paketų tvarkyklės ir jų įrankiai pasižymi panašiomis funkcijomis. Abi turi vadinamosios Ports paketų sistemos savybių, kurios automatiškai sukompiliuoja ir įdiegia programas iš išeities kodo (koncepcijos idėja pasiskolinta iš BSD operacinės sistemos); antra vertus, abi sugeba dirbti su iš anksto sukompiliuotų programų paketais. Visgi Arch ir Gentoo sistemų prioritetai ir funkcionalumas skiriasi – Gentoo paketų tvarkyklė ir jos įrankiai galingesni ir daro ją labiau koreguojama sistemą nei Arch. Gentoo ideologija pirmenybę teikia programų paketams, kurie pateikia programos išeities kodą jo sukompiliavimui konkrečios sistemos viduje, siekiant maksimalios sistemos našumo ir efektyvumo. Tuo tarpu Arch pirmenybę teikia iš anksto sukompiliuotoms programoms, nors ir turi Ports paketų sistemai būdingus įrankius. Kita ypatybė, pabrėžianti Gentoo ir Arch panašumą bei išskirianti jas iš daugumos Linux distribucijų – taikomas tęstinio leidimo (rolling-release) plėtojimo modelis. Abi sistemos plėtojamos savanorių bendruomenių, tad yra nemokamos įskaitant palaikymą. Skiriasi šių distribucijų inicijavimo sistemos pasirinkimas – Arch naudoja modernią Systemd, o Gentoo plėtoja labiau savą ir atvirą OpenRC inicijavimo sistemą. Kitas Gentoo Linux pranašumas – platus kompiuterių architektūrų palaikymas; Arch palaikymas daug siauresnis. Vis dėlto, abi šios sistemos yra profesionalios ir kokybiškos, skirtos labiau įgudusiems Linux vartotojams arba pasiryžusiems išmokti ir norintiems susipažinti su Linux sistema nuo pačių jos šaknų.
[plačiau apie Arch Linux ir Gentoo Linux]

Pabaigai turiu jus nuvilti – perskaitę visą apžvalgą Linux ekspertais netapote, kadangi buvo apžvelgtos tik 11 žinomiausių ir pagrindinių Linux distribucijų iš daugiau nei 300 vis dar aktyvių-plėtojamų. Be to, Linux sistemos kur kas rafinuotesnės, čia apžvelgta tik aukščiausio sluoksnio parametrai. Geriausiu atveju įgytomis žiniomis pavyks apgauti kaimyną, kurį nuo Linux sistemų skiria toks atstumas kaip nuo žemės iki mėnulio. Visgi, jei sąžiningai perskaitėte viską nuo pradžios iki šios pastraipos, esu tikras – jūs įgijote pakankamai kompetencijos pasirinkti tinkamiausią Linux distribuciją savo poreikiams.