blog :: skarware: Linux distribucijų apžvalga

GNU/Linux

Šiandien žodis Linux dažnai vartojamas visoms Unix tipo distribucijoms apibrėžti (Debian, Ubuntu, Red Hat, Slackware, ...), kuriose yra naudojamas Linux branduolys kaip pagrindas operacinei sistemai sukurti. Linux operacinė sistema, o tiksliau Linux branduolys*, pradėtas kurti 1991 metais Suomijos Helsinkio universiteto studento, talentingo programuotojo, Linus Torvalds. Netrukus, 1992 metais, Linus paskelbė Linux branduolį GNU GPL licencijos sąlygomis (laisvosios programinės įrangos licencija), taip padarydamas Linux branduolį nemokamą, laisvai platinamą ir neoficialiai integruodamas savo branduolį į GNU projektą (šis įkurtas dar 1983 metais. Jo tikslas buvo sukurti laisvą ir nemokamą Unix šeimos operacinę sistemą). Nuo pat pradžių GNU/Linux** operacinė sistema pritraukė tūkstančių gabių programuotojų dėmesį ir buvo aktyviai plėtojama, todėl netrukus ji tapo žinoma kaip viena stabiliausių, galingiausių ir profesionalių operacinių sistemų.

* Dažniausiai Linux vadinamas ne pats branduolys, o visa operacinė sistema, eksploatuojanti Linux branduolį.
** Iš tiesų, Linux operacinę sistemą sudaro kelios dalys: Linux branduolys, GNU projekto bei kita, daugiausiai laisvai platinama, programine įranga ir bibliotekos. Todėl dalis specialistų teigia, kad Linux OS tiksliau būtų vadinti GNU/Linux.

Linux branduolys yra monolitinis, todėl teoriškai Linux OS yra greitesnė už Windows operacinę sistemą, kuri jau ilgą laikotarpį naudoja sudėtingesnį branduolį – hibridinį (monolitinio ir mikrobranduolio mišinys); kita vertus, Linux branduolys teoriškai yra mažiau lankstus ir stabilus.

Linux operacinė sistema ne tik sparti, bet ir atvira, tai leidžia vartotojui modifikuoti jos išeities kodą pagal savo poreikius, todėl Linux dominuoja superkompiuteriuose, kur naudojami nestandartiniai sprendimai***. Be superkompiuterių Linux sistemą naudoja serveriai, asmeniniai kompiuteriai, mobilieji įrenginiai, įterptinės sistemos bei kiti buitinės technikos įrenginiai, apie kuriuos net nesusimąstome (pvz., skalbimo mašinos, televizoriai, kompiuterių tinklų maršrutizatoriai ir kt.).

*** www.top500.org duomenimis, 2014 m. gruodžio mėn., 98,2 proc. pasaulio superkompiuterių naudojo Linux operacinę sistemą.

Po 23-jų metų Linux operacinės sistemos plėtojimo gausu jos variantų – Linux distribucijos, dar vadinamos Linux platinamaisiais paketais. Nuo pat Linux pradžios sukurta daugiau negu 600 Linux distribucijų, iš jų virš 300 yra vis dar plėtojamos. Dauguma Linux distribucijų yra išvestinės iš kelių pagrindinių gerai žinomų distribucijų, tokių kaip Debian, Slackware ir Red Hat, kurios pradėtos plėtoti 1993–1994 metais, bei kelių naujesnių distribucijų – Arch ir Gentoo, kurios pradėtos plėtoti apie 2002 ir 1999 metus. (adresu http://futurist.se/gldt/ galima vizualiai pamatyti, kaip Linux distribucijos evoliucionavo)

Linux distribucijų gausą galima paaiškinti tuo, kad Linux operacinės sistemos komponentų (branduolio, įrankių, bibliotekų ir daugumos programų) išeities kodai yra laisvai prieinami naudojimui, redagavimui ir platinimui. Tai leidžia kiekvienam santykinai lengvai susikurti savo Linux distribuciją konkretiems poreikiams patenkinti. Kita vertus, Linux distribucijų įvairovė egzistuoja dėl techninių, organizacinių ir filosofinių variacijų tarp kūrėjų ir vartotojų.

Šios tęstinės apžvalgos tikslas – apžvelgti svarbiausias Linux distribucijų ypatybes, tai padės naujam Linux vartotojui išsirinkti tinkamiausią Linux distribuciją savo poreikiams tenkinti. Kadangi apžvelgti visas Linux distribucijas vienam asmeniui yra neįmanoma ir gal net beprasmiška, bus apsiribota tik pagrindinėmis-pamatinėmis (iš kurių išvedamos kitos distribucijos) bei geriau žinomomis Linux distribucijomis kaip Debian, Ubuntu, Mint, Slackware, openSUSE, SUSE Linux Enterprise, Red Hat Enterprise Linux (RHEL), CentOS, Fedora, Arch ir Gentoo. Distrowatch.com duomenimis, šios distribucijos bendrai nuo 2011 iki 2014 metų sudarė 70–80 % Linux rinkos dalies.

Linux distribucijų rinkos dalies pokytis per 10 metų.
šaltinis: distrowatch.com

Pastebėtina, jog distrowatch.com duomenų tikslumas ginčytinas.

Kalbant apie Linux distribucijas, tarp jų gali būti tokie svarbiausi skirtumai:

Komercinės arba nekomercinės (plėtojamos įmonių arba savanorių bendruomenių);
Distribucijos paskirtis (serveriams, asmeniniams kompiuteriams ar kitiems įrenginiams);
Numatytoji grafinė darbalaukio aplinka;
Numatytieji programinės įrangos paketai;
Parankumas naujiems arba įgudusiems Linux vartotojams;
Programų paketų tvarkymo sistema ir kiti pagalbiniai įrankiai;
Naujų versijų leidimo dažnumas;
Programinės ir aparatinės įrangos palaikymas.

Visos Linux distribucijos daugiau ar mažiau skiriasi pastarosiomis ypatybėmis. Šių skirtumų galima išskirti ir daugiau, visgi tai, tikriausiai, pagrindiniai kriterijai lyginant Linux distribucijas. Jais remiantis ir bus apžvelgtos Linux distribucijos šioje tęstinėje apžvalgoje.