Red Hat Enterprise Linux

Red Hat – viena žinomiausių Linux distribucijų, kuri ilgą laiką buvo matoma kaip sinonimas Linux operacinei sistemai, o ne kaip viena iš Linux OS distribucijų. Šiandien jos pilnas pavadinimas Red Hat Enterprise Linux (RHEL). Tai komercinis produktas, plėtojamas Red Hat kompanijos, skirtas serveriams, darbo stotims bei asmeniniams kompiuteriams. Kaip ir Fedora, RHEL išvesta iš laisvai platintos Red Hat Linux distribucijos 2003 metais, kai Red Hat kompanija reformavo savo produktų liniją dviem kryptimis:

Red Hat Enterprise Linux – atviro kodo komercinis produktas, kuriamas siekiant didelio platformos stabilumo ir turintis ilgalaikį palaikymą iš Red Hat kompanijos;
Fedora – bendruomenės plėtojama ir remiama bei valdoma Red Hat kompanijos atviro kodo distribucija (apie Fedora detaliau jau buvo rašyta).

fedora ir RHEL plėtojimo ciklas

Netrukus RHEL pradėta išvedinėti iš Fedora distribucijos, žinoma, po tvirtos stabilizacijos ir pastangų užtikrinti keliamus kokybės reikalavimus (pvz., RHEL 7 išvesta iš Fedora 19 ir Fedora 20 versijų su keliomis modifikacijomis; pradėjus kurti naują pagrindinę RHEL versiją, užtrunkama apie metus laiko su bandymų etapais kaip Alpha ir Beta leidimais).

Siekiant apriboti RHEL nuo laisvo platinimo, Red Hat kompanija panaudoja griežtus prekinio ženklo įstatymus, tačiau laikantis atvirojo kodo principų pateikia distribucijos išeities kodą viešai, iš kurio galima išvesti RHEL klonus pašalinus mokamus distribucijos komponentus kaip Red Hat prekinį ženklą (ką ir daro CentOS, Scientific, Oracle Linux bei kitų RHEL išvestinių plėtotojai).

RHEL lankstumui padidinti yra siūlomos Server ir Desktop/Workstation versijos:

Server – duomenų centrų galiūnas su visa serija serverinių sprendimų (virtualizacijos platformos, hibridiniai debesys (hybrid cloud), aukštas pereinamumas (high availability), ir kt.). Tai viena stabiliausių ir plačiausiai palaikoma (ypač aparatinės įrangos tiekėjų) Linux distribucija. RHEL užtikrina karinio lygio saugumo technologijas siekiant išvengti įsilaužimo ir apsaugoti duomenis. Platus failų sistemų palaikymas ir patikimas įrankių rinkinys atminties įrenginiams valdyti ir visai sistemai administruoti. RHEL turi puikų suderinamumą su UNIX ir Microsoft Windows Server sistemomis.
Desktop/Workstation – į vartotojus orientuota distribucija, pastatyta RHEL pagrindu, todėl yra ypač stabili ir saugi distribucija. Numatyta kartu su standartine asmeninio kompiuterio programine įranga kaip Firefox, Evolution/Thunderbird, OpenOffice, Planner/TaskJuggle ir kitomis. Ši versija labai panaši į bendruomenės plėtojamą Fedora, todėl bet kuris Fedora vartotojas turėtų jaustis kaip namie. Tiesa, programų pasirinkimas nėra toks platus kaip Fedora projekte bei visos programos senesnės versijos, siekiant užtikrinti kuo didesnį sistemos stabilumą. Antra vertus, jei reikia naujesnės programinės įrangos, galima pridėti trečiųjų šalių programų paketų saugyklų (repositories).

Numatytoji RHEL darbalaukio aplinka yra GNOME, bet galima įsidiegti ir alternatyvą – KDE. Abi darbalaukio aplinkos pasižymi panašiu išdėstymu ir funkcionalumu. Skirtingai nuo Fedora distribucijos, kurios pagrindu statoma sistema, RHEL naudoja darbalaukio aplinkas su intuityviu tradiciniu darbalaukio išdėstymu, atsisakydama modernių GNOME Shell sąsajų.

RHEL 7.0 su GNOME 3 (Classic Mode) darbalaukio aplinka

Paketams tvarkyti RHEL naudoja savo sukurtą RPM programų paketų tvarkymo sistemą su keliais aukštesnio lygio valdymo įrankiais – YUM (komandinės eilutės įrankis) ir PackageKit (YUM pagrindu veikiantis grafinės sąsajos įrankis).

RHEL turi ilgą vadinamąjį gyvybės ciklą (palaikymą), paskutinėms versijoms jis prailginamas net iki 13 metų. Visas palaikymo ciklas dalijamas į keltą netolygių etapų su skirtingais palaikymo lygiais. Per pirmą etapą (pirmus 5,5 metus) Red Hat kompanija suteikia visišką palaikymą – programinės įrangos ir naujos techninės įrangos tvarkyklių atnaujinimai-pataisymai. Antroje ir trečioje (sekančius 4,5 metus) fazėje numatyti tik saugumo pataisymai, o parama naujai aparatinei įrangai palaipsniui mažėja. Per paskutinius trejus palaikymo ciklo metus (išplėstinio palaikymo etapas) suteikiami nuo kritinių klaidų ir su saugumu susiję pataisymai, tik tiems vartotojams, kurie papildomai moką mokestį už išplėstinį palaikymą.

RHEL distribucijos versijų leidimo ir palaikymo grafikas
šaltinis: wikipedia.org

Naujos RHEL versijos išleidžiamos apytiksliai kas 3 metus, mažesni atnaujinimai (angl. point releases) išleidžiami kas 6–9 mėn. Tarpiniai mažesni atnaujinimai paprastai neturi didelių naujovių, dažniausiai tai programinės įrangos atnaujinimai ir kitokie smulkūs pataisymai, nors retkarčiais papildoma ir naujesnės aparatinės įrangos tvarkyklėmis.

Kaip ir pamatinė Fedora projekto distribucija, RHEL naudoja modernią inicijavimo sistemą (init system) – Systemd. Kita moderni inicijavimo sistema Upstart atmetama dėl mažesnio funkcionalumo ir atvirojo kodo programų priklausomybės didėjimo nuo Systemd sistemos tarnybų.

Architektūros palaikymas Destop versijoje nėra platus, palaikomos tik x86 ir x86_64 procesorių architektūros, nes taip lengviau užtikrinti sistemų stabilumą. Server versijos palaikymas platesnis: i386, x86_64, IA-64, PowerPC ir IBM System z architektūros.

Red Hat yra viena iš nedaugelio kompanijų, kuri plėtoja savo produktus atviro kodo principais ir sugeba būti pelną nešančia kompanija rinkoje, kurioje kitos, paprastai, sunkiai dirba be nuostolių. Šiandien Red Hat su savo novatoriška produktų linija, puikiomis klientų aptarnavimo paslaugomis bei kitomis iniciatyvomis kaip „Red Hat Certified Engineer/System Administrator“ sertifikavimo programa yra didžiausia ir pelningiausia Linux kompanija.